Jei vieni dar tik pasvajoja apie tai, kaip galėtų prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo, tai kiti šiuos pamatus yra pakloję gana tvirtai ir į tvarius sprendimus žvalgosi žengdami vieną svarbiausių gyvenimo žingsnių – ieškodami būsto įsigijimui. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai išskiria vis daugiau dėmesio sulaukiančius atributus, be kurių neapsieina nei vystytojai, nei būsimų namų šeimininkai.

Su šiais įsitikinimais vertėtų atsisveikinti

Kartais besižvalgantys būsto ar svajojantys apie jo atnaujinimą yra vis dar linkę kliautis mitais ir į tvarumą žiūri atsainiai. O egzistuojantys mitai, anot „Baltic Sotheby’s International Realty“ kompanijos NT eksperto Manto Kučinsko, gali būti grindžiami ne visiškai tiksliu supratimu apie tvarumo principus ir jų taikymą NT sektoriuje.

Pavyzdžiui, yra manančių, jog tvarumą įsileidus į kasdienybę, teks atsisveikinti su komfortu ir prabanga. Kiti nuogąstauja, kad ekologiškų sprendimų įgyvendinimas – pernelyg sudėtingas. Arba – labai brangus. Tačiau visi šie įsitikinimai toli gražu neatspindi tikrovės.

„Daugybė tvarumo principų ilgalaikėje perspektyvoje gali sutaupyti ne tik nemažai pinigų, bet ir laiko. Vienas iš pavyzdžių – kokybiška pastato izoliacija. Toks sprendimas padeda sumažinti šilumos ar šalčio nuostolius, energijos sąskaitas bei padidina komforto lygį.

Kai izoliacija yra kokybiška, natūraliai mažėja ir poreikis reguliariai pakeisti arba remontuoti šildymo ar aušinimo sistemas, nes pastatas yra geriau apsaugotas nuo išorės oro įtakos. Tai reiškia, kad savininkui nebereikės taip dažnai atlikti brangių ir laiko reikalaujančių remontų ar pakeitimų, tokiu būdu sutaupant ne tik pinigų, bet ir laiko“, – egzistuojantį mitą paneigė M.Kučinskas.

Be šių sprendimų neapsieina ir vystytojai

Tuo metu NT vystytojai klaidingus stereotipus užnugary paliko jau prieš kurį laiką ir sėkmingai seka tvarumo pėdsakais.

M. Kučinskas pastebi, jog vis daugiau naujų būsto projektų Lietuvoje yra vystomi atsižvelgiant į aukštą energinį efektyvumą, integruojant saulės baterijos sistemas, užmaršty nepaliekama ir statybinių medžiagų kokybė bei gamtos išsaugojimo tikslai.

„Vystytojai stengiasi, kad naujai statomi pastatai į aplinką būtų integruojami darant kuo mažesnę žalą gamtai. Pavyzdžiui, būna atvejų, kai užsibrėžiama išsaugoti kuo daugiau medžių, nors, tarkime, sklypo reglamentas leidžia medžių kirtimą“, – apie lietuvių indėlį saugant gamtą pasakoja specialistas.

Ne mažiau svarbiu tampa ir gyvenamojo komforto bei bendruomenių kūrimas. Šią vystytojų kryptį puikiai atspindi NT projektai, kuriuose šiandien galima išvysti bendruomenines erdves, parkus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles ar kitus sprendimus, kurie, anot M. Kučinsko, skatina aktyvų gyvenimo būdą ir bendravimą tarp gyventojų.

Kokybiškas laisvalaikis – ne tik atostogų metu

Tai, kad ir patys žmonės pradeda vertinti kasdienio gyvenimo balansą ir ieško sprendimų, kaip jį palaikyti, patvirtina ir „Baltic Sotheby’s International Realty“ NT ekspertė Karina Paulauskaitė.

„Gerovės supratimas yra pakitęs gan smarkiai. Formuojasi suvokimas, jog gyvenimas vyksta ne tik tada, kai esi išvykęs atostogų – tą balansą puikiai palaikyti gali ir savo namų erdvėje“, – pastebi K. Paulauskaitė.

Tad masažo kambariai, bibliotekos ar baseinai – lietuvių namuose jau ne svetimi. O kaip vieną iš tvarių sprendimų NT ekspertė įvardija sūraus vandens baseiną. Šis, populiarėjant mankštoms vandenyje, tampa vis didesniu privalumu.

„Sūraus baseinų vanduo dažnai apibūdinamas kaip šilkinis ir lygesnis, todėl ir maudantis patiriamas malonesnis pojūtis. Paprastai šie baseinai reikalauja mažiau priežiūros, palyginti su tradiciniais, kadangi druskos chloratoriaus sistema padeda automatiškai generuoti chlorą.

Svarbūs ir tvarumo aspektai – sūraus vandens baseinai dažnai laikomi ekologiškesniais, palyginti su tradiciniais chloro baseinais. Mažesnis cheminių medžiagų naudojimas gali būti patrauklus ne tik ieškantiems ekologiško varianto, bet ir norintiems išvengti nuolatinės priežiūros išlaidų“, – pastebi K. Paulauskaitė.

Suvilioja gamtos natūralumas

Neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės, norėdami suartėti su gamta ir tapti kuo neutralesniais jos atžvilgiu, savo namų kiemuose įsirengia kompostavimui skirtas dėžes, šiltnamius ir augina daržoves. Tokia tendencija vis dažniau sutinkama ir tarp jaunimo.

„Kruopščiai prižiūrimas sodas su plačia augalų įvairove puikiai tinka ne tik mėgėjams sodininkams, bet ir maisto gurmanams, kuriems grilio zona – šventovė. Šviežiai nuskintų prieskoninių žolelių ar vyšninių pomidoriukų skonis ir aromatas čia puikiai tiks“, – sako „Baltic Sotheby’s International Realty“ NT ekspertė.

Žaliosios erdvės suteikia ir vizualinio patrauklumo – tai gali tapti jaukiu, ramybe alsuojančiu kampeliu už namo sienų ribų. Suprasdami šių elementų pridėtinę vertę gyvenimo kokybei ir santykiui su tvarumu, besižvalgantys būsimų namų to nepraleidžia pro akis.

„Pirkdami būstą jauni žmonės šiandien nori ne tik žaidimų aikštelės. Jie tikisi sodo erdvės, parko, gal ir baseino.

Kadangi perkamosios galios amžius jaunėja, į tai orientuodamiesi NT vystytojai sodus įrengia ant stogų ar pritaiko kitus infrastruktūrinius, pridėtinės vertės sprendimus“, – tendencijas įvardijo K. Paulauskaitė.