Parengė: Egidija Bružienė (https://lt.balticsothebysrealty.com/team/egidija-bruziene/)
Kiekvienais metais atšalus orams lietuviai pradeda žvalgytis galimybės žiemoti ne Lietuvoje. Pastebima tendencija, kad vis dažniau nori įsigyti antrąjį ar trečiąjį būstą saulėtose ir „patogių skrydžių“ valstybėse.
Palanga ir Nida konkuruoja su NT Pietų Prancūzijoje
Dažniausiai toks turtas skirtas šeimos poreikiams žiemoti ne Lietuvoje arba tai investicija į nekilnojamąjį turtą, siekiant investicinės grąžos. Nusprendę įsigyti NT užsienyje, pirkėjai palygina, ką gali įsigyti Lietuvos pajūryje už tokią pat kainą, kaip pirkinys užsienyje.
Kadangi pastaraisiais metais itin pakilo NT kainos Lietuvos pajūryje, pirkėjai įvertina, kiek panašus NT kainuoja Lietuvos pajūryje bei kiek Europos kurortuose. Drąsiai galima sakyti, kad Palanga ir Nida pradėjo konkuruoti su Pietų Prancūzija, Italija, Ispanija (ir jos salomis) ar Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE).
Visada įvertinami keli faktoriai: ne tik tai, kokia pirkinio kaina, bet ir trukmė, kiek per metus bus naudojamas įsigytas turtas, ar tai tik šiltasis sezonas ir keli vasaros mėnesiai, ar tuomet, kai Lietuvoje šalta, pusę metų žiemojimas užsienyje.
Akivaizdu, jog daugiausia dėmesio skiriama kainos ir kokybės analizei. Kaina galbūt aukštesnių pajamų pirkėjui nėra svarbiausia, bet ji turi būti racionali, atitinkanti vertę. Pavyzdžiui, gali būti, kad Palangoje 50 kv. m prabangesnis butas kainuos 0,5–1 mln. Eur, tačiau jame, be unikalios Lietuvos gamtos, nebus jokių papildomų verčių – visus metus veikiančių lauko ir vidaus baseinų, sporto klubo ir pan. Tuomet, jei kainos panašios, žmogus rinksis užsienyje esantį turtą.
Žinoma, jei aukštesnių pajamų žmogus gali sau leisti, jis perka antrąjį būstą Lietuvos pajūryje ir trečiąjį užsienio šalyje.
Vidurkis, kiek lietuviai nori išleisti užsienyje – 0,5–1 mln. Eur
Bendra tendencija, kad mūsų šalies gyventojai anksčiau buvo įsitikinę, jog užsienyje turtas yra brangesnis ar labai brangus, tačiau dabar jie vis drąsiau žvalgosi ir palygina kainas. Kai kurie net keletą kartų nuvažiuoja praleisti laiką, atostogauja ir jau tuomet nusprendžia, koks miestelis ar regionas pasirinktoje užsienio valstybėje patinka, pripranta prie vietovės ir apsisprendžia pirkti.
Tipinė kaina, kurią lietuviai šiuo metu nori mokėti už NT užsienyje, yra 0,5–1 mln. Eur. Šiuo metu populiariausia tokių pirkinių kryptis yra Ispanija kartu su salomis, bet populiari ir visa pietinė Europos dalis. Lietuviai yra linkę pirkti tose valstybėse, kur panašus mentalitetas, aiški mokestinė, teisinė sistema, todėl jaučiasi saugesni investuodami ES šalyse.
Dažniausiai sandoriai vyksta nuosavomis lėšomis, bet pasitaiko, kad naudojami pasirinktos valstybės banko būsto kreditai, ypač, kai pirkėjas jau gerai išmano rinką, pavyzdžiui, perka jau antrąjį būstą toje valstybėje.
Kitą dalį lietuvių domina JAE (Dubajus), kuris aktyviai vystosi, auga pasiūla ir lietuvius vilioja investuoti. Už 0,5 mln. Eur galima nusipirkti prabangų dviejų miegamųjų būstą naujos statybos projekte Dubajuje su keliais lauko ir vidaus baseinais, sporto klubu ir asmeniniu personalu, administruojančiu būsto projektą. Toks personalas rūpinasi svečių poilsiu, prižiūri būstą visus metus ir, jei nusprendžiama, būstą nuomoja. Taipogi svarbu, kad šiuo metu Dubajuje skaičiuojama investicinė grąža apie 7 proc. (būstas sąlyginai pigus, o investicinė grąža didelė).
Klausimas, kas administruos turtą tuo metu, kol šeima bus Lietuvoje – yra vienas populiariausių, perkant turtą bet kurioje užsienio rinkoje. Verta atkreipti dėmesį, kad rinka labai aktyviai prisitaiko prie tokio žmonių „žiemojimo“ ir turto valdymo poreikio. Kiekvienoje šalyje yra įmonių, kurios teikia turto administravimo paslaugas.
Jei žmogus nusprendžia gyventi, pavyzdžiui, Dubajuje 3–4 mėnesius per metus, kitą laiką turi galimybę savo turtą per administruojančią įmonę nuomoti. Dažniausiai lietuviai ir įsigyja su tikslu ne tik patiems naudoti, bet ir gauti grąžą, todėl pastatų administravimas užsienyje yra plačiai išvystytas – tiek pastato vystytojas, tiek atskiros bendrovės, priklausomai nuo projekto, pasirūpina nuoma, tvarkymu, visais kitais klausimais.
Dalis lietuvių turto nenuomoja, tai priklauso nuo turto vertės bei nuo kitų faktorių: ar pirko įrengtą ar patys investuoja į įrengimą. Jei įrenginėja patys, vežasi architektų ir dizainerių komandą iš Lietuvos, toks turtas yra išskirtinis ir, žinoma, nėra nuomojamas. Vėliau toks turtas galbūt parduodamas ir uždirbama iš kainos prieaugio.
Pilims Pietų Prancūzijoje pasiryžę išleisti ir 15–20 mln. Eur
Išskirtinė 300 kv. m vila su baseinu ir vaizdais į Kanų įlanką.
Atskira kategorija pirkėjų – tie, kurie žvalgosi unikalaus turto ir pasiryžę pirkiniui išleisti 15–20 mln. Eur. Reiktų atkreipti dėmesį, kad ne visuomet pavyksta rasti būtent tokį turtą, kuris domina, nes esama tam tikrų pageidavimų kriterijų. Tokios paieškos gali užtrukti kartais net ne vienerius metus. Pagal pateiktus kriterijus ir tai, ką išsirenka pats klientas, susiplanuojame vizitus. Tokiais atvejais būna daugiau apžiūrų, įsigilinama į regioną ir tuomet priimamas sprendimas, ar regionas tinkamas, ar dar bus ieškoma kitoje valstybėje.
Lietuvoje yra žmonių, kurie nori nusipirkti Pietų Prancūzijoje pilis su galimybe jas restauruoti, bet tuomet skaičiuoja ne tik pinigus, bet ir laiką, nes toks projektas galėtų užtrukti kelerius metus. Tuomet įsivertinama, ar tai investicija, ar laisvalaikis, ar svajonė.
Publikuota: lrt.lt
