Kodėl lietuviai, lyginant su kitų Europos šalių gyventojais, taip sunkiai atsisveikina su senais, nors ir jų gyvenimo būdo nebeatitinkančiais namais, ir vargiai ryžtasi keisti juos į naujus?
Neretai tam trukdo visuomenėje gajūs stereotipai, pavyzdžiui, kad ieškoti reikia tol, kol atrasi tobulą variantą, arba kad sėkmė negali nusišypsoti be ilgų, metus ar daugiau besitęsiančių paieškų. Rinkdamiesi naujus namus pirmiausia ieškokite gero jausmo, kuris apima vos įžengus pro duris, pataria „Baltic Sotheby’s International Realty“ prabangaus nekilnojamojo turto pardavimų vadovė Kristina Marčiulevičienė.
Ar rinkdamiesi naujus namus žmonės dažnai pasiduoda impulsyviems, emociniams sprendimams? Ar vis dėlto dauguma linkę gerai pasvarstyti ir renkasi tik pasvėrę visus „už“ ir „prieš“?
Daugumai būsto įsigijimas pirmiausia yra emocinis sprendimas, manau, pasąmonėje jį žmogus padaro per pirmas minutes vos įžengęs į jam patrauklų objektą. Tik vėliau, grįžęs namo, beveik kiekvienas ima dėlioti „už“ ir „prieš“, tuomet neretai daroma pauzė, imama žvalgytis kitų objektų, jie lyginami tarpusavyje, kitaip tariant, žmogui reikia laiko, kad įtikintų save, jog intuicija neapgauna ir kad tas būstas, kuris jį sužavėjo, yra tinkamiausias.
Įtikinus save, kad pirkti verta, kone prieš pat sutarties pasirašymą daugelį vėl ima kankinti abejonės, ar sprendimas teisingas. Naujo būsto įsigijimas išties yra nelengvas procesas.
Apie kokius namus dažniausiai svajoja lietuviai?
Išskirčiau du tipus – tai miesto ritmo būstas centrinėje miesto dalyje ir individualus namas sostinės periferijoje su pilna infrastruktūra, tinkantis šeimos su vaikais modeliui.
Ar lietuviai apskritai lengvai keičia gyvenamąją vietą lyginant su kitų Europos šalių gyventojais?
Sakyčiau, lietuviai labiau mėgsta įsigyti, nei parduoti. Esame pratę turėti savo nuosavybę, ypač asmeninėms reikmėms. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai būna emociškai prisirišę prie savo namų ir jiems pokyčiai neretai yra susiję su neigiamais išgyvenimais.
Greičiausiai mūsų įpročius pakeis naujai atsirandantys turto mokesčiai.
Europiečiai dažniau nuomojasi, taigi, atrodo, kad jie dažniau keičia gyvenamąją vietą.
Kaip manote, kas galėtų palengvinti apsisprendimą? Tarkime, teko girdėti, kad kai kurie nekilnojamojo turto pardavėjai siūlo klientams laikinai pagyventi jiems patinkančiame būste ir įsitikinti, ar jis atliepia visus jų poreikius.
Tai puikus pasiūlymas, išties palengvinantis apsisprendimą tiems pirkėjams, kurie yra labiau linkę dvejoti ar abejoti dėl, pavyzdžiui, tam tikrų būsto savybių, kaip realus pastato energijos sunaudojimas, buto ar namo akustika (ar nesigirdi kaimynų, praskrendančių lėktuvų triukšmo), ar dėl pačios būsto lokacijos, kai baiminamasi dėl didelių laiko sąnaudų esant sudėtingesniam susisiekimui ar transporto kamščiams.
Laikinos nuomos situacijoje laimi visi – pardavėjas už nuomos laikotarpį gauna nuomos mokestį, vėliau pardavimo kainą, ir galiausiai – apsisprendusį pirkėją. Pirkėjas įsitikina, kad perkamas daiktas tikrai jį tenkina, dėl to pirkdamas yra ramus, užtikrintas.
Pamenu atvejį, kai užsieniečiai norėjo įsigyti namus Vilniuje, tačiau nebuvo tikri, ar norės likti mūsų šalyje, todėl jiems metus trunkanti būsto nuoma buvo puikus pasitikrinimas.
Į kokius klausimus visų pirma reikėtų atsakyti pasiryžus ieškoti naujų namų?
Reikėtų paklausti savęs, kiek miegamųjų kambarių jums reikia, kokį biudžetą galite skirti būsto įsigijimui, įsitikinti, ar bankas suteiktų kreditą, jei jo prireiktų, atsakyti sau, ar norite jau įrengto būsto, ar apdailą galėsite pasidaryti patys, bei įsivardinti kitus esminius paieškos kriterijus.
Kokias klaidas dažniausiai darome rinkdamiesi nekilnojamąjį turtą? Kaip jų išvengti?
Dažnai pasitaikanti klaida – manyti, kad per greitai atradote tai, ko ieškote. Neretai žmonėms atrodo, kad būsto reikia ieškoti metus ar dar ilgiau, tad kai patyręs nekilnojamojo turto agentas jiems parodo tinkamą būstą vos išklausęs visų pageidavimų, klientai bijo per greitai priimti sprendimą.
Klaidinga manyti, kad jau seniai parduodamas būstas turi didelių trūkumų ar yra jums netinkamas. Dažniausiai turtas „užsibūna“ rinkoje dėl aukštos pradinės pardavimo kainos, ir praeina nemažai laiko, kol pardavėjas nusprendžia kainą sumažinti, arba kol pardavimo kaina „išlaukia“ rinkos kainų padidėjimo ir ji pasidaro adekvati.
Manau, klaidinga manyti, kad perkamas nekilnojamasis turtas tarnaus visą gyvenimą. Pasirinktas būstas dažniausiai puikiai atliepia žmogaus poreikius tam tikrą konkretų gyvenimo etapą. Vėliau, pavyzdžiui, kai vaikai paauga ir išvyksta mokytis, arba pasikeičia šeimos gyvenimo būdas, turimas būstas tampa ne pats tinkamiausias. Todėl nereikia bijoti pokyčių ir drąsiai keisti būstą nauju.
Kartą jauna pora rinkosi būstą su trimis miegamaisiais, du iš jų ketino skirti dar tik ateityje planuojamiems vaikams. Vargu ar verta žiūrėti taip toli į priekį ir pirkti būstą, neatitinkantį dabartinio šeimos modelio.
Kita vertus, labai smagu išbandyti visai kitokią architektūrą ir stilistiką. Daugeliui teko nustebti užėjus į tam tikros stilistikos namus, ir visai ne tokius, kokius įsivaizduojame savo mėgstamais, ir likti sužavėtais tuo kitokiu skoniu. Tamsus interjeras, tamsūs baldai, raštuoti kilimai kartą buvo priešingybė skandinaviškuose namuose gyvenančiam mano klientui. Tačiau jis liko sužavėtas ir, tikėtina, ilgam.
Mano patarimas – neturėti griežtų rėmų, nusistatymų, o išdrįsti ir pamėginti užklysti ten, kur yra kitokie namai nei jūs įpratę, ir visai gali būti, jog taip rasite savo svajonių namus.
Apskritai renkantis būstą patarčiau pirmiausia klausyti ne aplinkinių nuomonės, o savo širdies ir intuicijos, juk tik jūs patys geriausiai žinote savo poreikius, svajones ir tik jūs galite įvertinti, ar pasirinktas būstas juos atitinka.
Ar ieškant svajonių namų reikėtų ieškoti tobulybės, ar vis dėlto pasitelkti vaizduotę ir pamėginti mintyse kiek pakeisti vaizdą, kuris galbūt neatrodo tobulas?
Kadangi ne taip dažnai perkame nekilnojamą turtą, suprantama, jog visi ieškome tobulybės, tik dažniausiai išsirinktam turtui iki šimtaprocentės tobulybės kažko trūksta. Kaip tai priimsime, priklauso nuo mūsų pačių požiūrio, patirties bei finansinių galimybių. Turbūt svarbiausia neapgaudinėti savęs ir suvokti esamus turto trūkumus, ir jeigu jie pasirodys ne tokie reikšmingi, kompromisas būtų geriausias sprendimas.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį užsukus apžiūrėti būsimųjų namų? Ko ieškoti – gero jausmo, praktiškų ir funkcionalių sprendimų, artimos estetikos ar iš šių dalykų susidedančios visumos?
Pirmiausia – gero jausmo. Juk jeigu jo nėra, jokia logika ar racionalūs sprendimai to nesukurs, nes tas pojūtis yra visumos rezultatas – pačios vietos, aplinkos, architektūros, vaizdų, erdvių, šviesos… Nesant viso to – kaip galėsite gyventi ten, kur nesijaučiate gerai? Jeigu pojūčiai pozityvūs, tuomet reikėtų atsakyti sau, ar šis būstas atitinka kitus jūsų keliamus reikalavimus, kurių galbūt pristigo senajame būste.
Patartumėte rinktis jau įrengtus namus, ar vis dėlto tuščią erdvę ir interjerą kurti patiems ar pasitelkus interjero dizainerio pagalbą?
Tai labai individualu. Jeigu radote būstą, pilnai įrengtą pagal jūsų skonį, telpantį į jūsų numatytą biudžetą, tai kodėl nesutaupius laiko ir pinigų ir neįsigijus jo? Jei turite aiškią viziją, kaip turėtų būti įrengti jūsų namai, ir esate pasirengę skirti tam laiko ir pastangų, tuomet geriau pirkti būstą su daline apdaila ir jį įsirengti patiems.
Kiek svarbu, kad patiktų ne tik būsimieji namai, bet ir aplinka, kurioje ketiname gyventi, vaizdas, kurį kasdien matysime pro langus?
Aplinka – labai svarbus kriterijus. Juk dažnai būstas, nors ir tobulai įrengtas, bus sunkiai parduodamas, jei jo aplinka, kiemas, prieigos kelia abejonių. Ne kartą mačiau, kaip dėl apsileidusių kaimynų žmonės parduoda greta esančius būstus. Ar bėgant laikui ima erzinti netvarkingas kiemas, laiptinė, mašinų stovėjimo aikštelės ar lifto nebuvimas.
Vaizdas yra mažiau jautrus kriterijus, tačiau kai kuriems žmonėms ir jis gali būti lemiamas renkantis naujus namus.
Neretai žmonės baiminasi, kad nekilnojamojo turto agentas dės visas pastangas parduoti būstą, tačiau ne visada bus linkęs atsižvelgti, ar tas būstas atitinka tikruosius kliento poreikius. Kaip manote, ar ši baimė pagrįsta?
Ne kartą teko pačiai susidurti ir matyti, kaip pirkėjui atstovaujantis agentas yra tik agresyvus „pardavėjas“, bet ne konsultantas, jam svarbiau asmeninė finansinė sėkmė nei kliento poreikių išpildymas ir pasitenkinimas. Kai kurie agentai turi stiprių įtaigos gebėjimų ir jais pasinaudoja priversdami klientą priimti sprendimą, kuris ne visada yra naudingas ar tinkamas klientui. Dėl to labai svarbu pasirinkti teisingą žmogų, kuris nuoširdžiai įsijaus į jūsų situaciją ir bus tinkamas patarėjas.
Parengė: Baltic Sotheby’s International Realty