Šiemet parduota 15 būstų, kainuojančių daugiau nei 1 mln. Eur, trys tokie butai asmeninėms reikmėms nupirkti iš vieno plėtotojo. Ekspertai sako, kad prabangaus būsto rinka nestoja, o pirkėjai per karantiną suskubo ieškoti antrojo būsto pajūryje.

  • Šiemet parduota 15 būstų, kurie kainuoja daugiau nei 1 mln. Eur.
  • Trys iš 15 nupirkti projekte „Misionierių sodai“.
  • Šiame projekte brangiausiai per dešimtmetį sumokėta už vieną kv. m – 7.100 Eur.
  • Prasidėjus karantinui pirkėjai aktyviai žvalgėsi antrojo būsto pajūryje.
  • Prabangių namų pasiūla itin maža, potencialūs pirkėjai priversti imtis statybų.

„Analizuojant bendrą brangiausių butų sandorių dvidešimtuką, beveik pusę jo sudaro projekto „Misionierių sodai“ butai Vilniuje, o didžiausia pirminės rinkos buto 1 kv. m kaina siekė 7.970 Eur – taip pat minėtame projekte, antrinėje rinkoje – 7.073 Eur Žvėryne. Namų rinkoje brangiausias sandoris sudarytas Laurų kvartale, tačiau nedaug atsiliko du namų sandoriai Valakampiuose, Meškeriotojų gatvėje“, – teigia Ignas Vaitkunskas, NT paslaugų bendrovės „Rebaltic“ prestižinio būsto tarpininkas.

„Baltic Sotheby’s Realty“ duomenimis, šiemet iš viso nupirkti septyni butai ir aštuoni namai, brangesni nei 1 mln. Eur. Pernai per visus metus tokių nupirkta atitinkamai 10 ir 5.

Tačiau, anot Raimondo Reginio, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims, dalis šių sandorių atlikti ne asmeninėms reikmėms, o turtas perkamas kitų NT projektų plėtrai.

„Asmeninėms reikmėms daugiausia mokama už didelio ploto butus Vilniaus senamiestyje ir individualius namus vertingiausiose Lietuvos vietose. Šiais metais įdomu tai, kad trys butai iš keturių įsigyti tame pačiame projekte. Tikėtina, kad tai patys vertingiausi ir didžiausi butai jame“, – sako jis.

„Ober-Haus“ skaičiavimu, šiemet didžiausia 1 kv. m kaina viršijo 7.300 Eur ir tai buvo aukščiausia kaina istoriškai.

„Misionierių sodų“ projektas išsiskiria ne tik pagal parduotų butų suminę kainą, bet ir skaičiuojant pagal 1 kv. m kainą. Be to, tai brangiausias kvadratinis metras Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Tiesa, jo bendra įsigijimo kaina neviršijo 1 mln. Eur“, – kalba R. Reginis.

Anot jo, nors Lietuvos prabangaus būsto rinka maža, augančios NT kainos, besiplečiantis būsto fondas ir rinkai reguliariai pristatomi nauji išskirtiniai projektai kuria sąlygas tolesnei šio segmento plėtrai.

Virš 1 mln. Eur – 15 butų

Sostinės senamiestyje baigiamame statyti daugiabučių projekte „Misionierių sodai“ šiuo metu likę 30% neparduotų butų. Jo plėtotojas Paulius Trimonis VŽ sako, kad brangesnių nei 1 mln. Eur būstų projekte bus parduota apie 15.

„Buvo 122 butai, šiandien turime jų sujungimų ir matome, kad bus apie 80, jeigu tie likę 30% nebus sujungti. Pačių prabangiausių butų projekte yra 15, dėl jų susitarta. Ir dar yra žmonių, kurie norėtų juos įsigyti, jeigu sandoriai nebūtų užbaigti“, – teigia jis.

P. Trimonis pataiso analitikus, kad didžiausia 1 kv. m kaina projekte siekė 7.100 Eur.

„Kitų butų kainos prasideda nuo 4.000 Eur už 1 kv. m. Kas pirko butus iš projekto, moka pigiau, tačiau faktas, kad šiuo metu brangiausius projekto butus antrinėje rinkoje būtų galima pardavinėti ir po 8.000 Eur už 1 kv. m“, – sako jis.

Pasak jo, suminė sandorių kaina buvo didelė, nes klientai pageidauja didelių butų, kurių plotas siekia 120–300 kv. m, tačiau pardavėjai sulaukė užklausų ir dėl butų po 500– 600 kv. m.

„Žmonės šiame projekte neperka butų nuomai, yra gal nebent vienas kitas atvejis. Daugelis perka kaip paskutinį būstą. Pavyzdžiui, turi Valakampiuose 500 kv. m ploto namą, vaikai suaugo, todėl nusprendžia nusipirkti sau būstą senamiestyje. Ir šalia dar turi sodybą ar vilą užmiestyje, pajūryje. Šis pirkėjų segmentas labai aktyvus. Pirkėjai iš esmės yra lietuviai, kai kurie jų susituokę su užsieniečiais“, – kalba plėtotojas.

P. Trimonis teigia besitikintis likusius butus išparduoti pavasarį ir kainos sako neplanuojantis mažinti.

Tikiuosi, kad atėjus pavasariui pardavimai suaktyvės. Būstų savikaina, turint omenyje buvusius ginčus ir tai, kad projektas plėtojamas nuo 2007 m., artima gero gyvenamojo namo geroje vietoje savikainai, išskyrus apdailą. Nesame labai linkę derėtis, nes ir vieta yra unikali, ir pats produktas toks, kad negalime jo pigiai pardavinėti“, – aiškino jis.

„Misionierių sodų“ plėtotojas pasirinko neviešą pardavimų strategiją. P. Trimonio teigimu, tai nėra susiję su buvusiais teisminiais ginčais dėl projekto teisėtumo. Priešingai, anot jo, tuo metu butų pirkėjų netrūko.

„Kai tik pradėjome projektą 2015 m., atrodė, kad nereikia viešų pardavimų, prisistatėme tam tikruose nišiniuose renginiuose. Pradžioje to pakako. Tuomet 2017 m. prasidėjo tokia sklaida, kad, matyt, labiau aprašyto projekto su visomis detalėmis per visus portalus turbūt nėra. Pasirodo, šiuo atveju nebuvo blogos reklamos, buvo tik reklama: per dvejus metus trukusius ginčus atėjo labai daug pirkėjų. Iki jų pabaigos buvome rezervavę apie 30–40% butų, tačiau tik vienas pirkėjas atsisakė rezervacijos, nes jam pasikeitė gyvenimo aplinkybės“, – pasakojo jis.

Graibsto būstą pajūryje

Šalyje įvedus karantiną, prabangaus turto pirkėjai gerokai aktyviau nei iki šiol pradėjo ieškoti antro būsto šalies pajūryje, VŽ pasakoja Paulius Gebrauskas, NT paslaugų bendrovės „Baltic Sotheby’s Realty“ bendraturtis.

„Nemaža dalis klientų, kurie buvo kreipęsi į mus su prašymu padėti rasti turto Europos kurortuose, dabar grįžo ieškoti į Palangą ir Neringą. Bet neturėjome labai daug pasiūlos, be projekto „Auksinės kopos“ Nidoje ir likučių Palangos „Eglės“ name. Pandemija tikrai paveikė rinką: žmonės norėjo pabėgti iš daugiabučių – vasarą antrojo būsto pirkimas prie jūros buvo labai didelis“, – sako jis.

Anot P. Gebrausko, per vasarą parduoti visi likę daugiau nei 20 butų Palangos „Eglėje“, o birželį pradėjus pardavimus dar tik statomose „Auksinėse kopose“ susitarta dėl 40% apartamentų.

Pastarajame projekte, anot P. Gebrausko, sudaryta keletas sandorių, viršijančių 1 mln. Eur, tačiau jie notarinėmis sutartimis bus patvirtinti tik 2022 m., baigus statybas.

„Šiame projekte kainos yra vienos didžiausių Lietuvoje, lenkia net vidutines Vilniaus kainas ir siekia apie 6.000–7.000 Eur už 1 kv. m. Pradinė mažiausių apartamentų kaina buvo virš 200.000 Eur, siūlomi plotai – labai standartiniai, apie 40–160 kv. m, bet pirkėjai dalį jų jungė“, – pasakoja jis.

Pasak tarpininko, projektas Nidoje pirkėjus sudomina tuo, kad jame gyventojams bus teikiamos papildomos paslaugos: dirbs konsjeržas, viduje nuolat veiks baseinas, sporto salė, o sezono metu – lauko baseinas ir restoranas.

„Tai toks pirmas projektas Lietuvoje ir matome, kad tokio jau reikėtų ir Vilniuje, nes nemažai klientų klausia. Pirkėjai išimtinai yra lietuviai, sakyčiau, 95–98%. Pirkėjo paveikslas toks pats, kaip ir Vilniuje: aukščiausio lygio vadovai, verslo savininkai. Pastaruosius dvejus trejus metus atsiranda nauja grupė: jauni žmonės iš IT, „fintech“ sektorių“, – tvirtina P. Gebrauskas.

Publikuota: 2020-11-03

Evelina Povilaitytė „Verslo žinios“

Viršelis. Paulius Gebrauskas, „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendraturtis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.