Raguvėlės dvaras
Kristina Marčiulevičienė
Siųsti pranešimą
Anykščių rajono savivaldybė, Troškūnų seniūnija (Troškūnai), Parko g.
Raguvėlės dvaras – tai viena didžiausių Lietuvos dvaro sodybų, respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas, minimas šaltiniuose net nuo XVII amžiaus, priklausęs dvarininkams Sokolovskiams, kurį vėliau įsigijo Ukmergės kardininkas Mikalojus Komaras. Garsi, iš Ukrainos kilusi Komarų dinastija, dvarą valdė iki 1940 metų, kuomet jis buvo nacionalizuotas ir įkurtos mokymo įstaigos.
Didžiausia vertybė – architektūrinis ansamblis, kurį sudaro net 22 statiniai. Dalis jų buvo restauruoti. Tai vienas iš nedaugelio atvejų Lietuvoje, kai likęs visas kažkada statytas pastatų kompleksas – dviaukščiai balto mūro centriniai rūmai, oficina, ratinė, du aštuonkampiai vėlyvojo klasicizmo svirnai, suprojektuoti architekto Tomo Tiševskio, pseudogotikinio stiliaus mauzoliejinė koplyčia, sodininko namas, malūnas, arklidės, kalvė, spirito varyklos pastatai ir kt.
Dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII amžiuje. Statybos truko iki XX amžiaus pradžios. Per šį laikotarpį keitėsi architektūros stiliai, todėl ansamblio statiniuose galima atrasti ne tik klasicizmo, bet ir XIX amžiui būdingų romantizmo, neogotikos ir vietos etnografinių bruožų. Iki šių dienų dvaro architektūroje ir interjere išlikę daug autentikos – tai ir portiko frontono puošnus dekoras, vaizduojantis medžioklės trofėjus, glazūruotos koklių krosnys, raštuoti parketai, keramikos plytelių mozaikos...
Dvarą puošia 8 ha mišraus stiliaus parkas su vyraujančiais geometrinio išplanavimo elementais – parteriu bei atskiras pastatų grupes jungiančiomis alėjomis.
Šalia rūmų yra nedidelis tvenkinys, prie kurio šliejasi peizažinė parko dalis. Teritorijoje vis dar teka Juostos upė, buvusi užtvenkta dvaro laikais. Iki šiol likęs „beždžionių tiltas“.
Parke vyrauja vietinių medžių rūšys - mažalapės liepos, uosiai, klevai, kalninės guobos, pušys, ąžuolai, gluosniai, beržai. Yra ir egzotinių medžių: vakarinių tujų, europinių ir sidabrinių maumedžių, baltažiedžių vikmedžių, pilkųjų tuopų, didžialapių liepų... Parko puošmena – paprastoji katalpa, vasarą pasidabinanti stambiomis baltų žiedų kekėmis.
Dvaro sodyba – tai didžiulis potencialas ne tik įkuriant išskirtinę rezidenciją, bet ir turizmo kompleksą, ekologišką ūkį, plėtoti bitininkystės, sodininkystės ir panašias veiklas, išnaudojant žirgyno, bravoro ir kitus statinius. Pastatų gausa leidžia įkurti ne tik rekreacijos, bet ir edukacijos, gydymo/slaugos įstaigas.
Dalis rūmų gyvenamųjų pastatų:
Pastatas "Mokykla" - 1733 kv.m;
Pastatas "Viešbutis" - 399 kv.m;
Pastatas "Gyvenamasis namas" - 843 kv.m;
Pastatas "Gyvenamasis namas" - 554 kv.m;
Pastatas "Gyvenamasis namas" - 127 kv.m;
Likę gyvenamieji ir ūkio pastatai sudaro virš 11,000 kv.m bendro ploto.
Kristina Marčiulevičienė
Baltic Sotheby's International RealtySusisiekime
