Рынок элитной недвижимости: причины рекордных сделок

План спасения мировой экономики и интенсивное печатание денег, процветающие новые предприятия, технологический прогресс страны, растущие ряды молодых и смело инвестирующих литовских миллионеров — эти обстоятельства привели к впечатляющему скачку цен на недвижимость в Литве. Росту спроса в секторе элитной недвижимости значительно способствует еще и то, что в стране объектов, отвечающий запросам требовательных покупателей, довольно мало. В этой статье, которую мы подготовили в тесном сотрудничестве с Кариной Паулаускайте, экспертом «Baltic Sotheby’s International Realty», мы анализируем способы урегулирования сложившейся ситуации и тенденции, которые ждут нас в будущем.

«Уже некоторое время мы наблюдаем определенный продиктованный пандемией процесс освобождения на мировом рынке элитной недвижимости — стремление жить лучше. COVID-19 принес не только ограничения, но и возможности — из-за появления спроса на новые услуги создаются новые предприятия. После перехода значительной части организаций в интернет-пространство появилась возможность оказывать услуги не на уровне страны, а на международном уровне, что значительно повышает конкурентоспособность небольших стран, в том числе и Литвы. Конечно, важны как меры по оживлению мировой экономики, так и улучшение экономики страны, рост заработной платы, оптимизм потребителей, то есть, повышение уровня жизни людей. Поэтому значительно возросшие цены на недвижимость, в том числе и на элитную недвижимость — естественное следствие этих процессов», — убеждена К. Паулаускайте.

Рассматривая ситуацию с литовской недвижимостью в 2020—2021 гг., эксперт отмечает, что в этот период наблюдается значительный рост количества сделок, но не заметный скачок цен. Последний состоялся годом ранее — в 2019—2020 гг. цены на элитную недвижимость выросли более чем на 20 процентов. Рынок не был готов к такому притоку денег и экономическому подъему, поэтому ограниченное предложение элитной недвижимости естественным образом поспособствовало росту цен.

Заново оценили свой дом

Экономический рост, повышение заработной платы и изменившееся отношение к показателям качественной жизни сильно скорректировали и потребности покупателей. Люди, которые какое-то время жили в ритме карантина, по-новому посмотрели на свое место жительства: часть решила переехать в более просторное жилье, а часть начала искать и дом для отпуска.

«Пандемия, продолжающаяся уже почти два года, существенно изменила и отношение работодателей — значительная часть предприятий больше не вернется к физическому оказанию услуг или полному рабочему дню в офисах. Это приведет к дальнейшему поиску подходящего для карантина жилья и домов для отпуска. »

Появился новый термин «подходящий для карантина дом». В нем должна быть комната для работы, более просторная жилая зона, где вся семья могла бы проводить больше времени с большим удобством. После закрытия спортивных клубов и спа-центров люди решили создать такие зоны у себя дома. Из-за уменьшения количества способов проведения досуга жители заново оценили пространство рядом с домом — центрами притяжения стали сосновые леса, берега рек, велосипедные дорожки, теннисные корты, детские зоны досуга.

«К сожалению, пока у нас в Литве почти нет таких многоквартирных комплексов, которые отвечали бы текущим потребностям покупателей, ищущих роскошь. Покупатели ищут квартиры с помещениями общего пользования в закрытых помещениях или на улице — со спортивным клубом или бассейном на первом этаже, с теннисными кортами или площадками для гольфа рядом с домом. В настоящее время в Литве осуществляется только один проект такого типа — «Золотые дюны» в Неринге. Здесь предусмотрены услуги консьержа, бар, закрытый и открытый бассейны. Здание еще только строится, но почти все квартиры уже проданы — это еще раз доказывает высокий спрос на такие объекты», — отмечает К. Паулаускайте.

Учитывая возросший интерес покупателей к элитному жилью новой постройки и крайне ограниченное предложение, не вызывают удивления и заключенные рекордные сделки. Одни из самых дорогих квартир находятся в Старом городе Вильнюса. Например, за жилье площадью 248 кв. м с гаражом по улице Субачяус покупатели выложили 2 млн. 750 тыс. евро. Самый дорогой отдельный дом, проданный в этом году, также находится в центре столицы. За жилье площадью 214 кв. м с земельным участком размером в 3 акра на улице Антано Сметонос заплачена сумма в размере 1 млн. 830 тыс. евро. Другие самые дорогие отдельные дома расположены немного дальше от центра города, в сосновых лесах возле Турнишкес. За жилье площадью 460 кв. м на ул. Жуведру максимальная выплаченная в этом году сумма достигает 1 млн. 650 тыс. евро.

Технологический прогресс страны меняет портрет состоятельного покупателя

По словам К. Паулаускайте, в последнее время профиль покупателя элитной недвижимости существенно изменялся. По мере того как в Литве создается все больше технологических предприятий и улучшается деловой микроклимат, в стране растет поколение смелых молодых предпринимателей с высокой покупательной способностью.

«В наше время молодые специалисты достигают высокого уровня жизни гораздо быстрее, чем представители предыдущего поколения, поэтому их энтузиазм и смелость находят отражение и в инвестиционных решениях. Молодое поколение гораздо свободнее смотрит на финансы, может позволить себе жить роскошно и устойчиво, поэтому покупает не только основное жилье, но и жилье для отпуска, смелее инвестирует и за границей», — утверждает эксперт.

«Эксперт убеждена, что в этом десятилетии в Вильнюсе произойдет еще один прорыв в области цен на элитную недвижимость, какой однажды произошел в европейских столицах. Например, цена квартиры в одном и том же доме в Париже отличается — и очень существенно — просто потому, что из окон одной квартиры видна Эйфелева башня, а из окон другой — нет. Так что это лишь вопрос времени, когда те, кто видит в окно башню замка Гедиминаса или Дворец правителей — и не с расстояния 5 км — будут платить гораздо больше».

По ее словам, не зря число миллионеров в стране является одним из важных экономических показателей. Состоятельные люди пополняют бюджет страны не только непосредственно — уплачиваемыми налогами, но и косвенно: даже и приобретая недвижимость, они создают рабочие места, создают условия для возникновения новых услуг, что способствует росту экономики страны в целом.

«Еще совсем недавно коммерческий сектор, например, головные офисы банков, инвестировали в умные дома, где тепло, свет и другие параметры регулируются автоматически, а сейчас и в частных жилых домах внедряется все больше инноваций. Здесь реализуются решения пассивных и умных домов, выбираются более долговечные, натуральные материалы, внедряются исключительные идеи интерьера. Все это меняет и сектор, присматривающий за элитной недвижимостью. Раньше внедрять инновационные решения на объектах недвижимости было особенно сложно, а сейчас все больше предприятий предлагают удовлетворять исключительные потребности клиентов», — уверяет К. Паулаускайте.

Ситуацию могли бы нормализовать девелоперы

Говоря о тенденциях сектора элитной недвижимости на ближайшее десятилетие, К. Паулаускайте прогнозирует, что образовавшийся в настоящий момент вакуум, когда наблюдается огромный спрос и нет возможности его удовлетворить, должен исчезнуть в течение нескольких лет. Девелоперы, скорее всего, постараются удовлетворить меняющиеся потребности потребителей и пополнят рынок новыми проектами элитной недвижимости. И сами покупатели, скорее всего, примут участие в урегулировании ситуации. Состоятельные люди обычно смелее меняют элитную недвижимость — они любят новизну, поэтому вероятно, что через несколько лет появится вторичный рынок элитного жилья. Однако спрос на элитную недвижимость до 2030 года существенно не снизится.

«Территория Литвы относительно невелика, поэтому эксклюзивных объектов, отвечающих критериям элитной недвижимости, немного. Охраняемый край Неринги, короткая полоса суши у моря с песчаными белыми дюнами, известная во всей Европе, небольшой и знаменитый Старый город Вильнюса — уникальные места, поэтому спрос на них со временем не уменьшится. Поэтому не должно удивлять, что самые крупные сделки года с недвижимостью, расположенной в этих местах, могут не укладываться в рамки приемлемой для рынка стоимости сделки», — говорит эксперт.

Спрос на элитную недвижимость, несомненно, будет зависеть и от экономической ситуации. Растущая конкурентоспособность страны и способность предприятий работать в виртуальной среде позволяют по показателям заработной платы и прибыли не отставать от сильных европейских стран, поэтому вероятно, что слой населения с более высокой покупательной способностью продолжит расти. А развивающиеся центры науки и инноваций привлекают иностранных специалистов — они приезжают в нашу страну с семьями и тоже ищут комфортное жилье.

Таким образом, можно обоснованно утверждать, что если Литва и дальше будет оставаться привлекательной для развития технологических компаний, то и эти рекорды цен на элитную недвижимость, вызвавшие удивление в 2021 году, будут побиты в ближайшие пару лет.

Статья подготовлена в сотрудничестве с журналом Valstybė.

Luxury real estate market: there are enough buyers, but nothing much to offer on the stall

The luxury real estate market is in the hands of a seller nowadays. A demand for premium objects is the highest ever, but the selection has shrunk to the minimum, says Robertas Karalius, a representative of Baltic Sotheby's International Realty, having demonstrated the best results in the Baltic states last year.

The luxury real estate market in Lithuania is much smaller than usual and much more concentrated. Apart from suburban residences in picturesque areas of Lithuania, objects of this segment line up in seaside resorts and prestigious neighbourhoods of Vilnius and Kaunas. As paradoxical as it may sound, the price is not the key hallmark of a luxury apartment or a house.

Read the full article - vz.lt.

Рынок элитной недвижимости: покупателей хватает, но прилавок полупустой

Сегодня рынок элитной недвижимости находится в руках продавца. Покупателей, которые готовы приобрести объекты класса премиум, как никогда много, однако выбор очень сузился, говорит Робертас Каралюс, представитель „Baltic Sotheby's International Realty“, который в прошлом году добился самых высоких результатов в странах Балтии.

Полная статья vz.lt

Dar neseniai rusai Lietuvoje buvo itin išrankūs: kokio būsto čia jie žvalgosi šiandien?

Rusijos piliečiai, kad ir ne itin gausiai, bet noriai įsigyja nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje, ypač viename ypatingame gamtos kampelyje, kur kainos – bene didžiausios Lietuvoje, o pasirinkimas išties nedidelis, ir toli gražu ne kiekvienam įmanomas.

Pasikliovė pagalba Lietuvoje

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog rusai, prisipirkę būstų Estijoje, juos paliko likimo valiai, mat butų daugumai reikėjo tik tam, kad gautų Šengeno vizą, o dabar problemas, kaip sumokėti už šildymą, daugiabutį apšiltinti ar paruošti šaltajam sezonui, tenka spręsti patiems estams, net ir valstybiniu lygiu, Lietuvoje – padėtis kiek kitokia. Rusijos piliečiai būtų prisipirkę patraukliose vietovėse.

Tačiau istorijų apie apleistus butus, kuriuos rusai ar baltarusiai įsigijo regionuose, taip pat yra. Kad ir nesenas pavyzdys iš Rokiškio, kur miesto valdžia kreipėsi į teismą dėl leidimo be savininkų sutikimo griauti avarinį daugiabutį namą, vėliau paaiškėjo ir tai, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ten priklausė 8 butai.

Bendrovės „Inreal“ NT brokerė Sigita Jokšienė prieš kelerius metus pardavė Rusijos piliečiams ne vieną butą Nidoje. Nors Nidoje nebuvo tiek daug perkančiųjų būstus, kiek Palangoje, tačiau tie, kurie čia įsigijo NT, išties brangų būstą rinkosi savo poreikiams, o ne nuomai. Butus pirko tie, kurie žavėjosi unikaliu Neringos kraštu, buvo lankęsi čia anksčiau, tik iki tol nuomodavosi būstą, kol galiausiai nutarė įsigyti savo, kad galėtų bet kada atvykti.

„Tas „bet kada“ apsiribojo prasidėjus pandemijai, o vėliau – karui. Rusijos piliečiams buvo svarbu gyventi naujos statybos įrengtame būste, kad šis būtų taupus, reikalautų kuo mažiau priežiūros, mažiau netikėtumų buityje“, – pastebėjo S. Jokšienė.

Rusai norėdavo atvažiuoti į švarų ir tvarkingą, žiemą – šiltą būstą, kurį įprastai patikėdavo prižiūrėti vietos gyventojams.

Nesyk susidūrę su problemomis dėl komunalinių mokesčių mokėjimo ar sudarant sutartis dėl vandens, elektros tiekimo, jiems atrodydavo paprasčiau turėti patikimą vietos žmogų, kurį įvardydavo pažįstamu ar draugu, ir kuris pasirūpindavo būsto priežiūra – tą įtvirtindavo įgaliojimuose.

Vieni rusai, anot NT brokerės, buvo įsigiję du būstus, prasidėjus pandemijai, kuomet jie nebegalėjo kada panorėję atvykti, planavo vieną butą, galbūt, parduoti, kitą pasilikti sau. „Jiems, kiek žinau, yra įvairių vizų formų, D tipo vizą, vadinamąją nacionalinę vizą, lengviau gauti, turint NT Lietuvoje. Taigi, nors ir nepatogiai, traukiniais ar automobiliais, jie gali tą turtą pasiekti“, – komentavo S. Jokšienė.

NT agentūros „Baltic Sotheby's International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas komentavo, jog pastaruoju metu atvykstančiųjų iš Rusijos ir Baltarusijos srautas yra sumažėjęs.

„Didesnį judėjimą jautėme karo pradžioje, ankstyvą pavasarį. Tada sulaukėme daugiau užklausų tiek prabangaus nekilnojamojo turto nuomos, tiek pirkimo-pardavimo segmente. Daugiau klientų atvyksta iš Baltarusijos nei Rusijos. Baltarusiai ieško būsto tiek nuomai, tiek įsigyti.

Tie Baltarusijos piliečiai, kurie įsigijo prabangų NT, neretai turi kokių nors sąsajų su Lietuva, jų verslai veikia Europos Sąjungoje, arba jie yra persekiojami režimo. Į Lietuvą jie atvyksta, norėdami būti netoli savo namų, kur likę giminaičiai ir tėvai ar verslai, todėl nuolat kursuoja tarp dviejų šalių.

Lietuvą jie renkasi kaip saugesnį variantą šeimai, atvyksta su vaikais, kurie čia lanko tarptautines mokyklas ir turi savo bendruomenę. Išskirtinio būsto ieškantys pirkėjai dažnai renkasi erdvius būstus, domisi ir individualiųjų namų nuoma, o pasibandę nuomotis, vėliau nusprendžia ir įsigyti. Žinoma, turime pavyzdžių, kai nusprendžia įsigyti iškart, nes pasiūla yra ribota, tad radę jiems tinkantį būstą nedvejoja“, – komentavo pašnekovas.

Populiariausi – keli rajonai

Registrų centro duomenimis, Rusijos piliečiai šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 524 NT objektus, 2021 m. – 1005, 2020 m. – 801, 2019 m. – 642, 2018 m. 649.

Baltarusijos piliečiai 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 239 NT objektus, 2021 m. – 504, 2020 m. – 397, 2019 m. – 285, 2018 m. 268.
Daugiausia NT objektų įsigyjama didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat šių miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Kauno rajone ar Klaipėdos rajone – tokią statistiką pateikė Registrų centras.

Registrų centras liepą skelbė, jog tarp šalies kurortų ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių pagal būsto sandorių kiekį, kaip įprasta, šįmet pirmavo Palanga – per pirmąjį pusmetį šiemet čia įregistruota per 330 butų ir apie 80 gyvenamųjų namų sandorių. Palyginti su praėjusiais metais, butų pardavimai Palangoje sumažėjo 26 proc., gyvenamųjų namų – 43 procentais.

„Pirkėjų aktyvumo sumažėjimą šiame pajūrio regione iš dalies galima sieti ir su pasikeitusia geopolitine situacija – ne paslaptis, kad dalis investuotojų į Palangoje esantį NT buvo iš Rusijos. Nepaisant sumažėjusio sandorių skaičiaus, būsto kainų augimas patvirtina, kad Palanga ir visas pajūrio regionas išlieka patrauklia vieta investicijoms į nekilnojamąjį turtą“, – komentavo Registrų centro Strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas.
2021-aisiais baltarusių žaidimų kompanija NT projekte „Tower“ nusipirko 76 butus, sandorio vertė viršijo 20 mln. eurų.

Dar prieš kelerius metus kalbėta apie tai, jog Rusijos, Baltarusijos piliečiai noriai įsigyja būstus regionuose – viskas tam, kad gautų Šengeno vizą. Vienintelis užsieniečių reikalavimas tokiems pastatams – jų dokumentai. O būklė neįdomi niekam.

Rokiškio rajono savivaldybės Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėja Violeta Bieliūnaitė-Vanagienė paaiškino, jog Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas, sąrašas, tačiau į jį nėra įtraukta Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklausančio turto.

Šiuo metu duomenų apie Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklausantį nekilnojamąjį turtą savivaldybė neturi, išskyrus du atvejus, kai miesto valdžia kreipėsi į teismą, dėl leidimo be savininkų sutikimo griauti daugiabutį namą, kuris buvo pripažintas avariniu. Procedūrų metu paaiškėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklausė 8 butai.

Vienas daugiabutis namas, kuriame Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklausė 5 butai jau nugriautas, dėl kito daugiabučio namo griovimo, kuriame Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklauso 3 butai, vyksta teisminis procesas.

Užsienio reikalų ministerijos komentaras

Vadovaujantis vizų išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais trečiosios šalies piliečio nekilnojamojo turto turėjimas Lietuvoje nėra vizos gavimą palengvinantis veiksnys, o tik atvykimo į Lietuvą tikslą pagrindžianti aplinkybė, atleidžianti nuo reikalavimo pateikti kvietimą arba kitus dokumentus, įrodančius kelionės tikslą.

Vizos prašymas nagrinėjamas kompleksiškai, įvertinant visas su vizos išdavimu susijusias aplinkybes, be kita ko, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ar ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą kuriame nurodoma, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos Federacijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.

Taip pat siekiant išlaikyti atviras duris persekiojamiems pilietinės visuomenės bei opozicijos atstovams, vizos Rusijos piliečiams gali būti išduodamos tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai.

Pagal LR Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Rusijos Federacijos piliečiams taip pat taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Nekilnojamojo turto turėjimas neatleidžia nuo minėto patikrinimo ir jei pilietis neatitiks išdėstytų reikalavimų, jis nebus įleistas.

Kaip atrodo prabangių namų virtuvės: erdvės nuosaviems virtuvės šefams ir išskirtiniai brangūs sprendimai

Atvira ar uždara, erdvi ar mažesnė, funkcionali ar madinga – tokie klausimai kankina ne vieną, ieškantį savo būsto ir atkreipiantį dėmesį į virtuvę. Nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby's International Realty“ ekspertė Kristina Marčiulevičienė pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad šios namų erdvės mados keičiasi, tačiau vis dažniau virtuvėje tampa svarbus funkcionalumas, tvarios ir ekologiškos medžiagos, kurioms dėmesį skiria ypatingo būsto ieškantys gyventojai.

Galutinis sprendimas, kokia virtuvė bus namuose, žinoma, priklauso nuo šeimininko. Anot NT ekspertės, tai yra labai individualus pasirinkimas ir jos dydžiui bei interjerui dažniausiai įtakos turi daugybės veiksnių, tarp kurių ir bendras būsto plotas. Pasak K. Marčiulevičienės, įrengdami erdvų namą ar didesnį butą, daugelis pirmenybę teikia atskirai virtuvei, su numatyta pusryčių erdve ar pietų stalu.

Daugiafunkcė virtuvė dažnai planuojama šalia svetainės ar valgomojo. Neretu atveju visos šios erdvės yra patogiai sujungtos tarpusavyje ir gali būti praeinamos ratu. Šis sprendimas ne tik padeda užtikrinti patogumą gaminant ir tiekiant maistą, bet taip pat puošia namų interjerą, erdves neretai jungia plačios, dažnai dvivėrės durys ar atviros arkos.

Atskira virtuvė taip pat puikus pasirinkimas ir tais atvejais, kai šeimininkai mėgsta organizuoti didesnius artimųjų susibūrimus, tuomet viso bruzdesio vykstančio virtuvėje nemato šventės svečiai ir mielai mėgaujasi užkandžiais ar gėrimais kitose namo erdvėse – valgomajame, svetainėje, pirmo aukšto, vadinamosiose lounge zonose, prie židinio ar netgi specialiai priėmimams įrengtose cokolio erdvėse.

Jau ne naujiena lietuviams ir šalia virtuvės atsirandanti pagalbinė patalpa, įrengiama atviros spintos principu, kur būtų galima tvarkingai pasidėti maisto atsargas, įvairius buitinius prietaisus ar kitas priemones skirtas maistui gaminti, čia taip pat pagal poreikį įrengiamas ir papildomas šaldytuvas ar šaldiklis. Ši erdvė ne tik gelbėja nuo netvarkos virtuvę ar padeda išvengti apkrautų paviršių, bet ir yra labai patogi šeimininkams, nes lengva rasti reikiamus produktus ar įrankius, viskas patogiai telpa ir gali būti sudėta lentynose, yra aiškiai matoma.

„Įsirengiant erdvų (200 kv. m ir didesnį) butą ar namą, nepaisant to, ar naujieji šeimininkai mėgsta ruošti maistą namuose ar valgo restoranuose, virtuvei svarbu skirti didelį dėmesį ir pakankamai ploto, kitu atveju namas gali būti nepatrauklus norint jį parduoti ateityje. Virtuvė turėtų būti apie 20 kv. m ar dar erdvesnė (priklausomai nuo bendro namo dydžio), ši erdvė turėtų išlaikyti būsto proporcijas, būti patogi, jauki. Jau kuris laikas virtuvė nėra tik erdvė maistui gaminti, tai ir vieta, kur verda gyvenimas“, – patikina ekspertė.

Kartais projektuojant būstą savarankiškai ir nepasitarus su specialistais žmonės persistengia ir įsirengia per didelę virtuvę, tuomet ji tampa nepatogi ruošti maistą ir jį patiekti, be to per didelėje erdvėje sunku palaikyti jaukumą. Tais atvejais, kai klientai dairosi mažesnio ploto būsto, pasak NT ekspertės, virtuvė dažniau paliekama atvira ir integruota į svetainę, taip sutaupoma ploto, sukuriama didesnės erdvės iliuzija.

Dėmesys funkcionalumui

Privačias vakarienes klientų namuose organizuojantis šefas Matteo Covacci akcentuoja, kad už virtuvės plotą yra svarbesnis jos funkcionalumas.

„Dažnai tenka gaminti įvairiose virtuvėse ir nustebtumėte, kaip efektyviai galima išnaudoti šį plotą. Galvodamas apie virtuvę, kurioje man būtų patogu gaminti, visuomet pirmenybę teikiu funkcionalumui ir naudojamoms medžiagoms, ypač naudinga, kai jos atsparios karščiui. Taip pat ypatingą vaidmenį šioje erdvėje atlieka apšvietimas, kuriuo rekomenduoju pasirūpinti“, – praktiniais patarimais dalijasi virtuvės šefas.

Planuojant savo virtuvę, M. Covacci rekomenduoja pagalvoti, kiek įvairių paviršių daiktams pasidėti jums įprastai reikia, apgalvoti pasirenkamų stalviršių, praustuvo dydį.

Mėgstančiųjų gaminti prioritetai

Tiesa, tais atvejais, kai šeimininkai daug gamina namuose ar dažnai organizuoja draugų bei šeimos susibūrimus, planuojant virtuvę reikėtų būti dar dėmesingesniems. NT ekspertė pabrėžia – virtuvėje svarbu tinkamai pasirinkti baldai, medžiagos ir technologiniai sprendimai. Dažnai virtuvėse projektuojamos salos, kurios atlieka net tris funkcijas. Pirmiausia, tai – patogi erdvė ruošti maistą, antra, parenkant patogias ir teisingo aukščio kėdes, prie jos jauku pusryčiauti ir užkandžiauti. Trečia, tinkamai suprojektuota sala yra stilingos virtuvės akcentas ir puošmena.

Jaukumą virtuvėje kurti dažnai padeda mediniai spintelių paviršiai, kurie tampa atsvara plytelėms ar kitoms įprastai „šaltomis“ laikomoms medžiagoms, vyraujančioms šioje erdvėje, pavyzdžiui, nerūdijančiam plienui ar akmens masei. Taip pat virtuvėje ypač svarbu skirti dėmesio švarai, tad renkantis medžiagas vertėtų atkreipti dėmesį ir į jų praktiškumą. Kaip pastebi NT ekspertė, ne konkrečios medžiagos kuria prabangą virtuvėje, tačiau tai, kaip jos tinka jūsų namams, ar pasižymi tvarumu ir ilgaamžiškumu, ar jų priežiūrai teks skirti daug dėmesio.

Vyno mylėtojai dažnu atveju turi virtuvėje numatę vietą mažesnei ar didesnei vyno spintai arba cokolio aukšte įrengia vyno laikymo sienelę – šis sprendimas šiuo metu yra ypač populiarus, – kartais nusprendžiama tam skirti ir atskirą patalpą. Kartais virtuvės erdvės išplečiamos ir už namų ribų. Mėgstantys gaminti, tam skirtą inventorių įrengia ir lauko terasose. Čia vis dažniau galima pastebėti ne tik šeimai ar svečiams priimti skirtus baldus, bet ir kepsnines, krosnis, patogius stalviršius ruošiamam maistui pasidėti.

Svajonės nesunkiai užsidirbti: kas ištikrųjų gali tapti brokeriu ir kokia viena savybė jam būtina

Nekilnojamojo turto (NT) rinkai išliekant aktyviai vis daugiau dėmesio sulaukia ir šioje srityje dirbantys profesionalai. Nors dažnai galima išgirsti nuomonę, kad nekilnojamojo turto brokeriai yra individualistai, NT agentūra „Baltic Sotheby’s International Realty“ griauna šį mitą ir tvirtina, kad daugiau pasiekia tie, kurie veikia komandiškai. Tarptautinės nekilnojamojo turto agentūros specialistai dalijasi įžvalgomis, kokios savybės padeda šioje srityje.

„Vienas lauke ne karys, senas ir labai teisingas posakis. Profesionalus ekspertas privalo išmanyti ne tik rinką, bet ir jos tendencijas, atsižvelgti į kliento turimus kriterijus ir pasiūlyti tai, kas geriausiai atitinka jo poreikius, nesikoncentruodamas tik į savo rezultatus“, – „Baltic Sotheby’s International Realty“ marketingo vadovė Vilija Sluckutė-Pušklėvič.

Rūpindamasis kliento interesais, nekilnojamojo turto ekspertas turėtų jam pasiūlyti ir tuos objektus, kurie nepatenka į jo asmeninį portfelį. Būtent dėl to, kaip paaiškina V. Sluckutės-Pušklėvič, labai svarbu komanda, kuri padeda klientams susipažinti su visais įmanomais variantais ir pasirinkti labiausiai jo lūkesčius patenkinantį būstą.

Taip pat maksimalų klientų pasitenkinimą gali padėti pasiekti ir galimybė naudotis profesionaliais pardavimo įrankiais, pavyzdžiui, tarptautinės agentūros pasitelkia užsienio išteklius, kurie yra svarbūs garantuojant, kad klientas pasieks maksimalią naudą tiek parduodamas, tiek ieškodamas savo svajonių namų.

Svarbus empatiškumas

Be komandiškumo svarbos, NT srityje dirbanti ekspertė taip pat pabrėžia empatijos reikšmę, svarbu, kad specialistas gebėtų girdėti ir įsijausti į kliento situaciją. „Bendraujant turėtų pavykti užmegzti pasitikėjimą, be kurio neįmanoma pasiekti geriausio rezultato, juk tiek namų įsigijimas, tiek pardavimas yra labai asmeniškas, svarbus ir kartais net jautrus žingsnis. Natūralu, kad procesas gali būti lydimas streso, emocinės ir fizinės įtampos, nuovargio, todėl labai svarbu, dirbti su žmogumi, kuris supranta kliento tikslus ir gerbia jo sprendimus“, – vardija ji.

Dinamiška NT rinka nuolat keičiasi, pakaitomis pirmenybė atsiranda pirkėjams ir pardavėjams, todėl dažnai pastebimas atotrūkis tarp dviejų sandorio pusių. „Pirkėjams neretai tenka išbandyti savo kantrumo ribas, o pardavėjai dažnai būna pragmatiški, tad klientams atstovaujantys ekspertai turi bendradarbiauti ir padėti išspręsti šią painiavą. Tokiose situacijose labai svarbus komandinis įdirbis, nes tik tada sandoriai yra sėkmingi visoms šalims“, – paaiškina ekspertė.

Komandinį įdirbį „Baltic Sotheby’s International Realty“ parodo ir skaičiai – kas ketvirtas sandoris įvyksta komandos viduje, vis dažniau bendradarbiaujama ir su kolegomis užsienyje. Pasak V. Sluckutės-Pušklėvič, tai džiuginantis rodiklis, kuris parodo komandos darnumą ir patvirtina, kad klientai gauna aukščiausio lygio paslaugas – kolegos yra ilgametę patirtį turintys NT ekspertai, pagal rezultatus lyderiaujantys ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltyje.

„Komandos vaidmuo svarbus dar ir todėl, kad kiekvienas ekspertas turi nuolatinį savo klientų ratą ir atsiradus naujam skelbimui, šis iškart yra pasiūlomas potencialiems pirkėjams. Neretai objektai yra parduodami dar net nespėjus pasirodyti viešoje erdvėje“, – sako ji.

Tiesa, vien komandiškumo NT ekspertams nepakanka, jų atsakomybių ribos yra labai plačios – nuo individualaus marketingo plano paruošimo parduodamam turtui, atstovavimo derybose iki sklandaus proceso užtikrinimo viso pardavimo metu ir užbaigiant sandorį.

„NT brokerio darbas – tai ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. Turi būti pasiekiamas ir atviras žmonėms, mokėti klausytis, valdyti stresines situacijas bei planuoti savo laiką. Šioje srityje dažnai tenka susidurti su naujais iššūkiais ir gebėti juos spręsti“, – sako kasdien su brokerių komanda bendraujanti specialistė.

Komandos kompetencijas auginti padeda ir nuolatinis dalijimasis patirtimi. V. Sluckutė-Pušklėvič pasakoja, kad kartu su komanda kiekvieną savaitę susitinka pasikalbėti, aptarti einamuosius klausimus, o kelis kartus per metus reguliariai apžvelgia pastebėtas tendencijas, apibendrina veiklos rezultatus ir jais pasidžiaugia.

Komandą augina ir įmonės tarptautiškumas, kadangi ji yra tarptautinio tinklo, kurį sudaro daugiau nei 26 tūkst. ekspertų, dirbančių 81 šalyje visame pasaulyje, dalis, komanda iš Lietuvos kartą per metus dalyvauja pasauliniame įmonės suvažiavime JAV. Jame aptariamos NT „mados“, rinkos pokyčiai, susipažįstama su kolegomis, pasidalijama patirtimi.

NT ekspertai papasakojo apie išskirtinius namus Lietuvoje: vieni – ant marių kranto, kiti – su privačiu oro uostu

Sodyba su privačiu lėktuvų nusileidimo taku, saulės elektrine ir dviem tvenkiniais, privatus pusiasalis, istorinis pastatas pačiame Vilniaus centre. Lietuvoje yra daugybė unikalaus nekilnojamojo turto (NT), kuris stebina savo istorija, modernumu, tvarumu ir gamtos grožiu.

Išskirtinio NT agentūros „Sotheby‘s“ ekspertai papasakojo, kokių perliukų jiems yra tekę parduoti ir kurie Lietuvoje esantys pastatai kaip išskirtinis turtas buvo aprašyti visame pasaulyje žinomame leidinyje „The New York Times“.

Aukščiausios klasės prabangų NT parduodančio biuro, mininčio savo veiklos dešimtmetį Lietuvoje, „Baltic Sotheby’s International Realty“ ekspertas Robertas Karalius išskirtiniais objektais vadina tuos, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: turi ilgą istoriją ir yra architektūriškai itin vertingi; pastatyti išskirtinėse, retai pasitaikančiose unikaliose vietose; vaizdingose vietovėse esantys šiuolaikiniai statiniai, aprūpinti naujausiomis technologijomis bei išskirtiniais architektūriniais sprendimais.

„Man yra tekę parduoti nemažai objektų, atitinkančių „išskirtinio“ sąvoką, tačiau tarp labiausiai įsiminusių – istorinis pastatas Vilniuje, priešais Lukiškių aikštę, Montvilos kolonijos komplekse. Jis yra išskirtinis savo architektūra, išlikusiais vidaus dekoro elementais bei, žinoma, istorija. Tiek man, tiek daugeliui žmonių, su kuriais yra tekę apie tai diskutuoti, – tai vienas įspūdingiausių pastatų Vilniuje“, – pasakoja ekspertas.

Istorinė vila ant Kuršių marių kranto

Kitas R. Karaliui įsiminęs pastatas – unikali vila gamtos perlu vadinamoje Neringoje, ant paties Kuršių marių kranto. Ši vila Pervalkoje buvo rekonstruota maždaug 2000-aisiais metais. Ji išsiskyrė unikalia lokacija, suteikiančia maksimalų privatumą, atsiveriančiais Kuršių marių vaizdais. Vila pastatyta viename didžiausių sklypų visoje marių linijoje Neringoje, kuris iki smulkmenų išpuoselėtas tam kraštovaizdžiui būdinga augmenija, prie pastato auga brandžios pušys, įrengtas teniso kortas visai ant marių kranto. Akį traukia ir moderni vilos architektūra, darniai įsiliejanti į Kuršių Nerijos kraštovaizdį.

Pastato rekonstrukcijos metu buvo įgyvendinti ir šiuolaikiški sprendimai, t.y. viloje įrengtos erdvios terasos, dideli langai, atveriantys unikalius vaizdus. Visa tai suderinta su šiuolaikiniais technologiniais sprendimais, tokiais kaip geoterminis šildymas, saulės baterijos, išmanaus namo sistema. Šis objektas buvo patekęs į leidinio „New York Times“ akiratį ir netgi atsidūręs ant jų leidinio apie NT viršelio.

Namui Pasakų g. – leidinio „New York Times“ dėmesys

Kitas prestižinio leidinio kūrėjų dėmesį patraukęs pastatas – vieno hektaro ploto sklype Vilniuje ant tvenkinio kranto įsikūręs privatus namas. Jį pardavinėjusi biuro „Baltic Sotheby’s International Realty“ ekspertė Giedrė Simanonienė iš pradžių pastatu susidomėjusį žurnalistą palaikė klientu.

„Jis tiek visko klausinėjo iki mažiausių smulkmenų, kad tikrai galvojau, jog ketina tą namą pirkti“, – juokiasi NT ekspertė. Toks susidomėjimas tikrai ne veltui – namas atrodo lyg aplenkęs laiką ir yra tobulas architektūros bei kraštovaizdžio dermės pavyzdys.

„Pastatą projektavęs architektas Tomas Lapė ir šeimininkai dirbo kaip vieninga komanda, todėl pagalvojo apie viską. Pastatas ir aplinka – ne tik išskirtinės architektūros, bet ir pabrėžtinai funkcionalūs: milžiniški tūriai – 7 metrus siekiančios svetainės lubos, ir tuo pačiu įdiegtos pažangiausios technologijos, užtikrinančios itin mažus išlaikymo kaštus. Net vokiečių kompanija, diegusi ir dvejus metus nuotoliniu būdu derinusi geoterminio šildymo sistemą, turėjo pripažinti, jog „apsiskaičiavo“ – paaiškėjo, kad sistemos palaikymui reikalingas energijos kiekis yra daug mažesnis nei buvo skaičiuota projektuojant.

Nors namas stovi ant natūralaus tvenkinio kranto, sklypo viduryje suformuotas apie penktadalį teritorijos užimantis nuosavas dirbtinis tvenkinys su savaime atsinaujinančia ekosistema. Būtent tai naujiesiems namo šeimininkams buvo labai svarbu, nes jų sūnus – perspektyvus plaukikas“, – sako G. Simanonienė.

Lėktuvo nusileidimo takas – prie namų slenksčio

NT ekspertė pasakoja, kad besiruošdama parduoti būstą, stengiasi jame praleisti daugiau laiko, suprasti kaip butas ar namas funkcionuoja, kokios esminės jo savybės. Ji išklausinėja savininkų visų smulkmenų, pasižiūri, kaip namai atrodo įvairiais metų laikais ar skirtingu paros metu. Prie pat Kernavės piliakalnių ant Neries kranto stovinčioje sodyboje, kurioje įrengtas privataus lėktuvo nusileidimo takas bei malūnsparnio tūpimo aikštelė, ji taip pat lankėsi daug kartų.

„Reikia laiko, kad galėtum pažinti ir įvertinti tokios apimties objektą. Galiu tik patvirtinti, kad tiek vieta, tiek pats pastatas yra unikalūs. Beveik 500 kvadratinių metrų ploto name viskas apgalvota iki smulkmenų, aiški judėjimo logika, pro langus matosi čia pat tekanti Neris ir sala, kurioje kasmet peri gulbės. Prabangus interjeras, rankų darbo detalių gausa. Įrengta saulės elektrinė pagamina elektros visoms namo reikmėms“, – ypatumus vardija G. Simanonienė.

2 milijonus eurų kainuojantis namas jau sulaukė potencialių pirkėjų. Juo ypač domisi tie, kuriems svarbus prie namo esantis lėktuvų nusileidimo takas, o tai – retai pasitaikantis privalumas.

Pasak G. Simanonienės, mažoji aviacija Lietuvoje pastaruoju metu labai populiarėja. Pasiturintys žmonės įsigyja privačius lėktuvus, kad laisvai galėtų keliauti tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais, ir ieško gyvenamosios vietos su skrydžiams pritaikyta infrastruktūra.

Ieško funkcionalumo ir išliekamosios vertės

Išskirtinis NT traukia daugelio žmonių akį ir sukelia didelį susidomėjimą. Tokiam turtui ypač sunku nustatyti realią jo kainą, todėl dažniausiai remiamasi ne tik įvykusiais sandoriais aplinkui, tačiau ir alternatyvomis visoje Lietuvoje ar net užsienyje.

Išskirtinio turto pirkėjas – tai žmogus, dažniausiai jau turintis ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Tokio turto klientai kartais ieško ne gyvenimui ar poilsiui, o įsigyja kaip tvarią investiciją, kuri džiugina ne tik finansine išraiška, bet ir dvasiškai.

„O svarbiausias aspektas žmogui, investuojančiam dideles sumas į turtą, kuris neneša finansinės grąžos, išskyrus kainos prieaugį po kažkurio laiko, – išliekamoji vertė. Visa kita galima patobulinti ar pakeisti, tačiau vieta, unikalumas, istorija, vaizdas – tai nekintantys dalykai, kurie yra verti investicijų“, – sako R. Karalius.

Išskirtinė architektūra ir menas namuose: kaip tai keitėsi per dešimtmetį?

Menas visais laikais rasdavo vietą namuose, tiesa, laikui bėgant ji šiek tiek keitėsi, kaip ir pats supratimas, kokie yra svajonių namai. Apie nekilnojamojo turto (NT) rinkos pokyčius bėgant laikui ir kuriuos NT pastatus iki šiol galime laikyti išskirtiniais pavyzdžiais, kalbėta „Baltic Sotheby’s International Realty“ veiklos dešimtmečio Lietuvoje proga inicijuotoje diskusijoje, vykusioje renginyje „Art Vilnius“.

Kaip pasakoja išskirtinio nekilnojamojo turto biuro „Baltic Sotheby’s International Realty“ vadovas ir bendrasavininkas Marius Bružas, supratimas apie nekilnojamąjį turtą ir jo vystymą per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius išgyveno stiprius pasikeitimus.

„Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiais architektų darbas buvo paremtas tik namų savininkų pageidavimų įgyvendinimu. Įžengus į naują tūkstantmetį tai iš esmės pasikeitė: būsto savininkai į namų kūrimą pradėjo žiūrėti laisviau, leido architektams aktyviau reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus, taip pat tuo metu buvo numatytas ir minimalus statinių reglamentavimas, kuris aiškiau apibrėžė architektūrinius ieškojimus.

Šalyje pasirodžius pirmiesiems išskirtinio nekilnojamojo turto pavyzdžiams, viską pakeitė rinkos perdegimo metai ir prasidėjusi ekonominė krizė, kuri šių pastatų augimą sustabdė. Nors šiuo laikotarpiu ir galėtume rasti keletą puikiais architektūriniais ir meniniais sprendimais paremtų namų pavyzdžių, tai yra pavieniai atvejai. Krizė šią nekilnojamojo turto rinką atvedė į stagnaciją, nors dešimtmečio pradžia ir žadėjo prabangaus nekilnojamojo turto rinkos iškilimą“, – tendencijas įvardija ekspertas.

Geri architektūriniai sprendimai jokiu būdu nereiškia, kad namai yra pastatyti iš brangių medžiagų, o jų vaizdas daugeliui atrodo prašmatnus.

Nors, pasak M. Bružo, vertinti ir išskirti aiškius pokyčius architektūroje, galima tik praėjus keliems dešimtmečiams, bet jau dabar, pastarąjį dešimtmetį, kuris sutampa ir su „Baltic Sotheby’s International Realty“ veiklos laikotarpiu, galime apibūdinti kaip išskirtinio nekilnojamojo turto rinkos renesansą, kurį nulėmė Lietuvoje įsikūrę profesionalūs architektų biurai, nauji ir ambicingi nekilnojamojo turto vystytojai.

Šiek tiek panašumų

Architektas ir architektūros apžvalgininkas Matas Šiupšinskas atkreipia dėmesį, kad vienas ryškiausių skirtingus dešimtmečius jungiančių bruožų – tai, jog būstas visuomet sprendžia kokią nors problemą: sovietmečiu buvo svarbus apgyvendinimo klausimas, vėliau būstas tapo sprendiniu parodant padėtį visuomenėje, o dar vėliau namai ir jų architektūriniai sprendimai žmogui tapo ir iki šiol yra jo asmenybės atvaizdas ar tam tikras žmogaus individualizmo tęsinys.

„Jei geriau paanalizuotume, pamatytume, jog būstas didžiajai daliai visuomenės ir prieš tris dešimtmečius ir dabar padeda išspręsti ne tik problemas, bet veikia ir kaip tam tikras kompensacinis mechanizmas. Pavyzdžiui, jei žmogus vaikystę praleido agrarinėje aplinkoje, suaugęs jis prioritetą teiks moderniems architektūriniams sprendimams ar atvirkščiai. Žmonės, gavę galimybę, yra linkę kompensuoti tai, ko anksčiau neturėjo“, – teigia architektas.

Panašias tendencijas įvardija ir „DO Architects“ partnerė Gilma Teodora Gilytė. Anot profesionalės, stiprūs architektūros ir jos supratimo pokyčiai, šalyje atgavus nepriklausomybę, atsirado dėl žmonių noro pasipriešinti kitų sugalvotiems standartams ir noro atskleisti savo išskirtinumą. Per tris nepriklausomus Lietuvos dešimtmečius žmonių mąstymas iš esmės pasikeitė, jie pasinaudojo galimybe keliauti, patirti ir pamatyti, todėl architektai gali laisviau įgyvendinti nešabloninius sprendimus, diskutuoti apie profesionalių architektūrinių sprendimų ir meno juose vertę.

Gyventojų poreikiai keičiasi

„Baltic Sotheby’s International Realty“ atstovo teigimu, bėgant laikui, o ypač per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė išskirtinio būsto savininko paveikslas: tokių namų pirkėjai tapo žymiai jaunesni asmenys.

Nors pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiais buvo įprasta, kad išskirtinės architektūros namų savininkai yra garsūs menininkai, rašytojai, kiti kultūros elito, politikos, prekybos ir logistikos atstovai, šiandien auditorija yra gerokai platesnė.

M. Bružo teigimu, kartu su namų savininkų amžiaus pokyčiais kardinaliai keičiasi ir žmonių požiūris bei unikalumo, prabangos supratimas. „Jei mūsų seneliai ar tėvai stipriai įsitraukdavo į namų kūrimo procesą, tai šiuolaikiniai išskirtinių namų pirkėjai yra suinteresuoti ne į procesą, o į galutinį rezultatą. Dėl šios priežasties jie savo iniciatyva visus namų kūrimo darbus perleidžia į specialistų rankas ir nusprendžia tik, kokį namų stilių pasirinks ir kokia architektų kompanija už tai bus atsakinga“, – pastebi NT ekspertas.

Kokybės svarba

Kaip dėmesį atkreipia architektūros apžvalgininkas M. Šiupšinskas, išskirtiniai ir investicinę grąžą garantuojantys namai dažniausiai yra paremti trimis dalykais: aukšto profesionalumo lygio architektūriniais sprendimais, tęstinumu ir tinkama aplinka.

„Geri architektūriniai sprendimai jokiu būdu nereiškia, kad namai yra pastatyti iš brangių medžiagų, o jų vaizdas daugeliui atrodo prašmatnus. Brangią medžiagą nusipirkti ir prabangos vaizdą imituoti gali daugelis, tačiau toli gražu ne visi tokie namai turi idėją, kuri apjungtų estetiką ir sukuriamą jausmą namuose“,  – teigia M. Šiupšinskas.

Kartu su idėja, nulemiančia architektūrinį profesionalumą, ypač svarbu ir tuo pačiu sunku yra užtikrinti, kad namo projektas turės aukštą išliekamąją vertę. Profesionalūs architektūriniai statiniai turi išlaikyti savo vertę arba ją net padidinti ir po 20, 30 ar daugiau metų. Pašnekovų teigimu, puikų išliekamosios vertės ir tęstinumo pavyzdį galime pamatyti Kaune, Putvinskio gatvėje. Nors dalyje namų yra keičiami langai, durys, remontuojamos laiptinės – žmonės vis tiek nori čia gyventi ir kartu su šių pastatų amžiumi juos vertina tik dar labiau.

Architektė G. T. Gilytė ypač svarbia būsto sudedamąja dalimi laiko namų aplinką arba paprasčiau tariant žmones, kurie supa. „Ir seniau ir dabar, kuriant išskirtinį būstą, žmonėms yra ypač svarbi bendruomenė, turinti kažką bendro. Jei atkreiptume dėmesį, labai retai įprastoje ir neišsiskiriančioje gatvėje galime pamatyti iš tiesų išskirtinį namą, nes jei jo nesupa lygiavertė bendruomenė, jo vertė atitinkamai krenta“, – teigia G. T. Gylytė.

Vieni puikiausių architektūrinių pavyzdžių, anot profesionalų, yra „Misionierių sodai“ Vilniuje. Čia namų kvadratinių metrų kainos vidurkis yra 2 ar net 2,5 karto didesnis nei ploto vidurkio Vilniaus centre kaina. Tai nulemia visi aukščiau išvardinti komponentai: architektūra, tęstinumas ir aplinka.

Egidija Bružienė. Kur bus didžiausios NT kainos Lietuvos pajūryje 2030 metais?

Kaip ir kiekvieną vasarą lietuviai ne tik išvyksta atostogauti į Lietuvos pajūrį, bet ir labai aktyviai žvalgosi įsigyti nekilnojamojo turto pajūryje. Kadangi pasiūla didelė, o kainos įvairios, galima apžvelgti, kokios yra pagrindinės tendencijos, kur ir ką verta pirkti, bei prognozuoti, kokio turto kainos ateityje galėtų augti ir ar tai galėtų būti gera investicija.

Brangiausia – Birutės parko kaimynystė

Kalbant apie pirminę rinką – naujos statybos projektus, patraukliausi projektai šiuo metu koncentruojasi Palangoje, nuo Birutės parko iki J. Basanavičiaus gatvės, ir tai, žinoma, brangiausia Palangos zona. Šiuo metu čia vystomi (ar statybų leidimus derina) apie 10 naujų projektų.

Analizuojant šioje lokacijoje esančius NT projektus, pagrindinis klausimas – kokia yra ar bus kaina. Šiuo metu galima rasti ir objektų su daline apdaila parduodamų už 10–15 tūkst. Eur/m2, kas reiškia, kad 50 m2 būstas su daline apdaila gali kainuoti ir 500– 750 tūkst. eurų. Jei priskaičiuotume parkavimo vietą ir įrengimą, gali būti artėjama prie milijono.

Tačiau nebūtinai tokia kaina atitinka vertę, turi ekonominį pagrįstumą ar yra gera investicija, todėl reiktų vertinti kiekvieną objektą individualiai ir, prieš priimant sprendimą įsigyti, konsultuotis su NT ekspertais.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad žvelgiant iš pirkėjo perspektyvos, prabangaus būsto pasiūla nėra visuomet atitinkanti pirkėjo lūkesčius. Pirkėjas, kuris žvalgosi įsigyti prabangų NT Lietuvos pajūryje, dažniausiai pageidauja būsto poilsiui.

Aukštesnės klasės ar prabangos sektoriaus pirkėjas žvalgosi ne tik puikios lokacijos, aukščiausios statybos kokybės, bet ir vertina, kokie bus pridėtinę vertę teikiantys NT privalumai. Pavyzdžiui, kokia NT projekte bei aplink jį sukurta infrastruktūra kokybiškai ilsėtis ne tik vasarą, bet ir visus metus.

Be jokių abejonių, aktualu, ar projektas turi savo SPA erdvę, privačius lauko ir vidaus baseinus, sporto salę, vadinamąjį consierge (žmogų, kuris pasitinka svečius, padeda administruoti pagal poreikį turtą), o gal ir privatų paplūdimio klubą. Taipogi pirkėjui Lietuvoje aktualu požeminė parkavimo vieta, kadangi vasaros sezono metu pastatyti mašiną pajūryje yra sudėtinga.

Kalbant apie tokius pageidavimus ir lūkesčius, šiuo metu pajūryje yra vos keli jau minėti projektai, abu yra išparduoti ir dabar juose galima įsigyti tik pavienius būstus antrinėje rinkoje.

Manau, didžiausias perspektyvas pajūryje turi tie ateities daugiafunkciniai projektai, kuriuose bus atsižvelgta ne tik į pirkėjo poreikį apsistoti vaizdingoje vietoje esančiuose apartamentuose, bet ir pasiūlyta, pavyzdžiui, kaip pailsėti lietingą lapkričio dieną neišėjus iš savo namų teritorijos. Kadangi žmogus tokiame būste leistų daugiau laiko ne tik vasaros sezono metu, turtas būtų aktyviau naudojamas, o, nusprendus jį parduoti, būtų didesnė iš jo gaunama investicinė grąža.

Analizuojant esamą pasiūlą, galima daryti išvadas, kad šiuo metu daugėja geros kokybės projektų, geroje vietoje, su gražiomis pušimis, bet be poilsiui pritaikytos platesnės projekto infrastruktūros.

Galima pastebėti, kad žmonės labai vertina gamtos kaimynystę – jei anksčiau buvo tendencija, kad būstas būtų kuo arčiau Palangos centro, tai dabar tai nėra visuomet pagrindinis pageidavimas. Jei tai būtų kokybiškas, prabangus būstas su išvystyta infrastruktūra.

Pageidaujamas iki mažiausių smulkmenų įrengtas būstas, bet išliks ir individualizmo poreikis

Bendra prabangaus būsto tendencija – pirkėjas yra linkęs įsigyti antrąjį būstą su pilna apdaila. Esame turėję projektą, kur buvo ne tik pilna apdaila, bet ir pasirūpinta baldais bei buities reikmėmis, buvo net pritaikyta patalynė ir brangūs indai. Tačiau šiuo klausimu pirkėjai pasiskirsto į dvi kategorijas – vieni nori nesukti galvos ir pasirinkti vystytojo siūlomą kokybišką pilną aplaidą, kiti turi savo individualų skonį ir standartizacija šiame procese nepasiteisintų. Pasitaiko atvejų, kai pirkėjas atsisako pilnos apdailos, nes turi savo dizainerius, su kuriais dirba jau daug metų ir kurie padėjo įrengti ne vienus šeimos namus.

Ar Palanga konkuruos su Pietų Prancūzija, Ispanija, JAE?

Kokios galimos NT rinkos Lietuvos pajūryje vystymo tendencijos iki 2030 m.? Galima prognozuoti, kad, jei bus pasiūla gerų projektų, su išvystyta infrastruktūra, kuri pritaikyta visus metus būti Lietuvos pajūryje, čia dirbti nuotoliniu būdu, mėgautis gamta, tai vis daugiau aukštas pajamas turinčių lietuvių pirks būstą Lietuvos pajūryje.

Tačiau, jei vystytojai gerose vietose statys tiesiog butus be jokių papildomų privalumu, o kainos toliau augs, tai Lietuvos pajūris dar labiau praras konkurencinį pranašumą prieš investicijas užsienyje. Jau dabar lietuviai aktyviai domisi ir perka turtą Pietų Prancūzijoje, Ispanijoje ir jos salose, Italijoje, Dubajuje (JAE) bei JAV.

Egidija Bružienė

Publikuota lrt.lt

Egidija Bružienė. Which particular locations will be the most expensive in the Lithuanian seaside in 2030?

Like every summer, Lithuanians not only go on holiday to the Lithuanian seaside but are also very active in looking for property to buy by the seaside. With a wide range of supply and prices, it is possible to take a look at the main trends, where and what to buy, as well as to predict what property prices could rise in the future and whether it could be a good investment.

The most expensive neighbourhood is Birutė Park

As far as the primary market is concerned, new projects, in particular, the most attractive projects are currently concentrated in Palanga, from Birutė Park to J. Basanavičiaus Street, and this is, of course, the most expensive area of Palanga. It has about 10 new projects under development (or in the process of obtaining building permits) at the moment.

When analysing the real estate projects in this location, the main question is the present and the future price. At the moment, it is possible to find objects with partial finishing for sale for €10,000-15,000 per sqm, which means that a 50 sqm dwelling with partial finishing can cost from €500,000 to 750,000. If you include the parking space and furnishing, it could reach a million.

However, such a price does not necessarily represent value for money, make economic sense or represent a good investment, so each property should be assessed on its own merits and property experts should be consulted before making a purchase decision.

It is important to note that, from a buyer’s perspective, the supply of luxury housing does not always meet the buyer’s expectations. A buyer looking to buy luxury property in the Lithuanian seaside area is usually looking for a holiday home.

A buyer in the higher-end or luxury sector is not only looking for a prime location and the highest quality of construction but is also looking for the value-added benefits of the property. For example, the infrastructure in and around the property so that a prospective buyer could have a quality holiday experience not only in the summer but also throughout the year.

It is also certainly relevant whether the project has its spa area, private indoor and outdoor swimming pools, a gym, a concierge, and maybe a private beach club. Underground parking is also important for a buyer in Lithuania, as it is difficult to park a car at the seaside during the summer season.

There are currently only a couple of projects on the seaside which could meet such desires and expectations, both of which are sold out and only individual offers are available on the secondary market.

In my view, the most promising projects on the seafront are the future mixed-use projects that will not only consider the buyer’s need to stay in a scenic apartment but also offer, for example, how to relax on a rainy day in November without having to leave the territory of your home. As people would spend more time in such accommodation outside the summer season, the property would be more actively used and, if they decide to sell, the return on investment would be higher.

The analysis of the current supply shows that there is a growing number of good-quality projects, in good locations, with beautiful pine trees, but without the wider recreational facilities of the project infrastructure.

Apparently, people value the proximity to nature. Whereas previously the trend was to live as close as possible to the centre of Palanga, this is not always the main preference now. Even more so, if it is quality, luxury housing with a well-developed infrastructure.

Housing furnished down to the smallest detail is preferred, but the need for individuality will prevail

The general trend in luxury housing is for the buyer to buy a second home with full finishes. We have had a project where not only was it fully finished, but furniture and household items were also taken care of, even bed linen and expensive tableware were provided. However, buyers fall into two categories in terms of needs - some prefer to take it easy and opt for the developer’s quality full finishes, while others have their tastes and standards would not be justified in this process. There are cases where a buyer refuses a full finish because they have their designers, with whom they have worked for many years and who have helped to furnish many family homes.

Will Palanga rival Southern France, Spain and the UAE?

What are the possible trends in the development of the real estate market on the Lithuanian seaside until 2030? One might predict that if there is a supply of good projects, with developed infrastructure, which is suitable for staying in the Lithuanian seaside all year round, working remotely, and enjoying nature, then more and more Lithuanians with high incomes will buy a home in the Lithuanian seaside.

However, if developers just build apartments in good locations without any additional advantages and prices continue to rise, the Lithuanian seaside will lose its competitive advantage over investments abroad. Lithuanians have been actively showing their interest and buying property in Southern France, Spain and its islands, Italy, Dubai (UAE) and the USA.

Egidija Bružienė
Published on lrt.lt

Эгидия Бружене. Где в 2030 году будут самые высокие цены на недвижимость на взморье Литвы?

Жители Литвы, как и каждый год, отправляются на литовское взморье не только на отдых, но и активно интересуются приобретением недвижимости неподалеку от моря. Так как предложение большое, а цены разнообразные, можно перечислись основные тенденции, где и что стоит покупать, а также спрогнозировать, цена какого имущества в будущем может вырасти, и может ли это быть хорошей инвестицией.

Самая дорогая недвижимость – по соседству с парком Бируте

Если говорить о первичном рынке, то новостройки и самые привлекательные проекты в настоящее время концентрируются в Паланге, от парка Бируте до улицы Й. Басанавичяус, это, как известно, самая дорогая зона в Паланге. На данный момент здесь осуществляется девелопмент (либо ведется согласование разрешений на строительство) около 10 новых проектов.

Анализ находящихся в этой локации проектов недвижимости ставит основной вопрос – какая нынешняя или будущая цена. Сейчас можно найти объекты с частичной отделкой, которые продаются по цене 10–15 тыс. евро/м², а это значит, что жилище площадью 50 м² с частичной отделкой может стоить и 500–750 тыс. евро. Если включим сюда стоимость парковки и оборудование, сумма может быть близка к миллиону.

Но не обязательно такая цена соответствует стоимости, имеет экономическое обоснование или является хорошей инвестицией, поэтому следует брать в расчет каждый объект индивидуально и до принятия решения проконсультироваться с экспертами по недвижимости.

Важно обратить внимание на то, что, смотря с перспективы покупателя, предложение фешенебельного жилья не всегда соответствует ожиданиям покупателя. Покупатель, озирающийся в поисках приобретения фешенебельной недвижимости на литовском взморье, зачастую ищет жилье для отдыха.

Покупатель недвижимости более высокого класса или элитного сектора озирается в поисках не только прекрасной локации, строительства высочайшего качества, но и прикидывает будущие преимущества недвижимости в плане добавленной стоимости. К примеру, какая инфраструктура имеется в проекте недвижимости и вокруг нее для качественного отдыха не только летом, но и круглый год.

Вне всяких сомнений, актуально, имеет ли проект собственное SPA-пространство, приватные открытые и закрытые бассейны, спортзал, консьержа (человека, встречающего гостей, помогающего при необходимости администрировать имущество), а, может быть, даже и приватный пляжный клуб. Также покупателю в Литве актуально подземное парковочное место, так как парковать машину на взморье в летний сезон проблематично.

Когда речь заходит о подобных пожеланиях, то на данный момент на взморье есть всего несколько проектов, уже упомянутых ранее, оба уже распроданы, и сейчас там можно приобрести только одиночные жилища на вторичном рынке.

Полагаю, самые лучшие перспективы на взморье имеют те футуристические мультифункциональные проекты, в которых будет учтена не только потребность покупателя проживать в апартаментах, находящихся в живописной местности, но и предложение, как, к примеру, отдохнуть в дождливый ноябрьский день, не покидая территории своего дома. Так как человек в таком жилище проводил бы больше времени не только в летний сезон, имущество использовалось бы более активно, а, приняв решение его продать, окупаемость инвестиций была бы выше.

Анализируя существующее предложение, можно сделать вывод, что на данный момент увеличивается количество проектов хорошего качества, в хорошем месте, с красивыми соснами, но без приспособленной для отдыха более широкой инфраструктуры проекта.

Можно заметить, что люди очень ценят соседство природы – если раньше была тенденция, чтобы жилье было как можно ближе к центру Паланги, то сейчас это зачастую не является основным требованием. Если это качественное, элитное жилище с развитой инфраструктурой.

Спросом пользуется оборудованное до мельчайших деталей жилище, но сохранится и потребность индивидуализации

Общая тенденция фешенебельного жилого фонда – покупатель склонен к приобретению второго жилья с полной отделкой. У нас был проект не только с полной отделкой, но позаботились и о мебели, а также бытовых принадлежностях, было даже предусмотрено постельное белье и дорогая посуда. Но в плане этого вопроса покупатели делятся на две категории – одни хотят не утруждать себя и выбирают предлагаемую девелопером качественную полную отделку, у других – свой индивидуальный вкус, и стандартизация в этом процессе не оправдала бы себя. Бывают случаи, когда покупатель отказывается от полной отделки, так как имеет своих дизайнеров, с которыми работает уже много лет и которые помогли с обстановкой не одного дома семьи.

Будет ли Паланга конкурировать с Южной Францией, Испанией, ОАЭ?

Какие возможны тенденции развития рынка недвижимости на литовском взморье до 2030 г.? Можно прогнозировать, что если будут предложены хорошие проекты, с развитой инфраструктурой, приспособленной для круглогодичного проживания на литовском взморье, чтобы работать здесь дистанционно, наслаждаться природной, то всё больше жителей Литвы с высокими доходами будут приобретать жилье на литовском взморье.

Но если девелоперы в хороших местах будут строить просто квартиры без каких-либо дополнительных преимуществ, а цены будут продолжать расти, то литовское взморье еще больше утратит конкурентное преимущество перед инвестициями за рубежом. Уже сейчас литовцы активно интересуются и покупают имущество на юге Франции, в Испании и на принадлежащих ей островах, в Италии, Дубае (ОАЭ) и США.

Эгидия Бружене

Опубликовано в lrt.lt

Paulius Gebrauskas. Prabangaus NT sektoriaus plėtros tendencijos

Nors vadovėlinė išmintis apie pasiūlą ir paklausą bei palūkanų normų svyravimus rodo, kad prabangių namų kainos turėtų kristi, 2022 m. to tiesiog nepastebėjome.

2022 m. kainos, ko gero, galima teigti išliko nepakitusios. 2023 m. pirmieji ketvirčiai taip pat kainų neaptirpdė, nors sandorių kiekis išlieka stipriai nukritęs lyginant su paskutiniais 2,5 metų, kai, galima sakyti, buvo tikra puota nekilnojamojo turto vystytojams ir pardavėjams, nors ir su kai kuriais linksmaisiais kalneliais.

Manau, kad priežasčių, dėl kurių kainos išlieka stabilios, yra ne viena – pirma, pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje daugėjo gerovės. Didžioji dauguma industrijų išgyveno spartaus pardvimo ir pelnų augimo laikotarpius, kas savaime aišku atsispindėjo didesniais dividendų išmokėjimais. Pasiturintys vis dar turi daug pinigų, kuriuos gali išleisti, nors pasak bankų analitikų, sukaupti indėliai sparčiai tirpsta, o lietuviai kaip kipriečiai ar graikai nelinkę taupyti kol nėra kritinės situacijos, kaip 2008 metais (2008 metais lietuviai taupė daugiausiai per visa istoriją – kai nėra pinigų, tai dar labiau taupai). Beje, ES zonoje  mes mažiausiai taupanti tauta, tik apie 2 proc. nuo pajamų, kai, pavyzdžiui, vokiečiai nepriklausomai nuo ekonomikos ciklo stabiliai taupo apie 10 proc. nuo pajamų. Antra, daugelis prabangių objektų yra perkami be kreditų, iš sukauptų santaupų, todėl aukščiausios klasės sektorius išlieka šiek tiek imunizuotas nuo palūkanų normų svyravimų. Galiausiai dėl Covid-19 pasikeitė gyvenimo būdas, kuris, mūsų manymu, pasiliks: žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose ir daugiau dėmesio skiria savo gyvenimui namuose, net ir pasauliui atsivėrus.

Svarbu paminėti, kad pasiūla išlieka vis dar sekli. 2023 metais balandžio mėnesį lankantis pasaulinėje “Sotheby’s International Realty” prabangaus nekilnojamojo turto konferencijoje, teko pamatyti naujausią JAV rinkos tyrimą, kuriame net 60 proc. amerikiečių nėra patenkinti įsigytu nekilnojamuoju turtu pandemijos metu, kas leidžia spėti, kad antrinę rinką turėtų papildyti didesnis NT pasirinkimas. Būtų įdomu pamatyti kaip lietuviai yra patenkinti savo sprendimais pandemijos metu. Beje, Lietuvoje 2022 m. siaučiant rekordinei infliacijai ir kylant palūkanų normoms, buvo tikimasi, kad rinka pasipildys didesne pasiūla, bet prabangos ir kokybiškame NT segmente stebėjome atvirkščią tendencija, kai turto savininkai laukė infliacijos stabilizavimosi ir tik 2023 m. antrame ketvirtyje matome didesnį aktyvumą pardavėjų gretose.

Manau nereikėtų savęs guosti, kad pagal prognozes jau šių metų pabaigoje ar 2024 m. pradžioje palūkanų norma pradės mažėti ir pardavimo apimtys grįš atgal. Stebint tiek Lietuvos neilgą istoriją, tiek JAV XX amž. statistiką matome, kad nekilnojamojo turto rinka turi tam tikrą cikliškumą, kuris yra apie 14 metų. Jei nagrinėtume JAV pavyzdį – 1979 m. buvo parduota 4 mln. būstų, o šitą rodiklį pavyko pakartoti vėliau tik po 17 metų (1999 m.). Naujas 6 mln. rekordas buvo 2007 m., kuris vėliau buvo pakartotas tik 2021 metais. Todėl nors 2024 m. atrodo su šviesesniu rytojumi, rinka šiek tiek pasislinkus į pirkėjo pusę, greito grįžimo į po-kovidinę fiestą teks palaukti.

Nepaisant to, mūsų industrija tebėra užsiėmus tarpininkavimu sudarant sandorius savo klientams, kurių daugelis siekia oportunistinių investicijų svyruojančioje rinkoje, kas manau antroje 2023 m. pusėje dar labiau išryškės ir manau galima kainų korekcija vidutiniame segmente bus neišvengiama, juo labiau, kad ir statybinių medžiagų gamintojai kalba apie žaliavų kainų normalizavimąsi ir grįžimą į prieš karinę rinką.

Paulius Gebrauskas

Komentaras "Valstybėje"