109-118 of 118 results

Pastebi, ko imasi Vilniuje ieškantys tokio būsto: dabar tai – itin aktualu

Užuot pirkę žemės sklypą ar ėmęsi naujos statybos projektų, Vilniuje prabangaus nekilnojamojo turto (NT) ieškantys pirkėjai vis dažniau rekonstruoja senesnės statybos objektus, esančius pačiose geriausiose sostinės vietose. Kad naujakuriai nori gyventi tvariai, bet tuo pačiu ir pagal savo poreikius, pastebi ir NT rinkoje dirbantys specialistai.

Nerandate tokio būsto? Ieškote ne ten

NT agentūros „Baltic Sotheby's International Realty“ eksperto Roberto Karaliaus pastebėjimu, pastaruoju metu įvykdyti sandoriai išties rodo, kad žmonės, neradę jiems tinkamų sklypų, renkasi kitą alternatyvą – rekonstruoja jau pastatytą būstą pagal tai, kaip įsivaizduoja savo svajonių namus.

Taip jie gali gyventi ne tik prestižinėje vietoje ir pro langą matyti sostinės panoramą, bet ir turėti namus, atliepiančius šeimos poreikius. Praktikoje vis dažniau pasitaiko taip, kad 2007–2008 m. pastatytą namą įsigiję naujakuriai jį rekonstruoja ir atnaujina pagal save. Pagrindinis privalumas, kaip teigia pašnekovas, tokios situacijose yra lokacija, nes tuščių sklypų tokiose vietose tiesiog nėra.

Pavyzdžiui, Žvėryne, Antakalnio artimojoje dalyje, Naujamiestyje ar Valakampiuose tampa tikru iššūkiu atrasti naujų projektų ar sklypų – unikaliausiose vietose jau pastatyti ir įrengti prabangūs namai, kurių vertė skaičiuojama milijonais eurų.

„Tokiose miesto vietose tiesiog nebėra sklypų, kuriuos galėtum ateiti ir nupirkti, o tada jau projektuoti, statyti tokį namą, kokio nori“, – pastebi NT ekspertas, prisimindamas, kad Valakampiuose yra tekę parduoti net 2001 m. statybos namą, kuris projektuotas ir statytas buvo žinomo architekto. Kadangi inžineriniai sprendimai per tiek metų jau paseno, naujakuriams teko atnaujinti inžinerines sistemas ar pakeisti langus ir duris, tačiau šis pastatas architektūrine prasme buvo vertingas bei lengvai pritaikomas šiems laikams bei šeimos poreikiams.

Be NT agento pagalbos pirkėjams sunkiai sekasi surasti parduodamus išskirtinius variantus. „Pagrindinės dvi pirkėjo dvejonės ir iššūkiai, su kuo susiduria pirkdami tokį būstą, yra tai, kad abejojama, ar tikrai už didelę kainą – 25 milijonus eurų – nusipirko gerą variantą, ar tikrai neprapras galimybės įsigyti kitą objektą, kuris galbūt pasirodys už mėnesio, galbūt už metų.

Tardamiesi su patyrusiu NT agentu, kuris gerai išmano šitą rinką, gali maždaug žinoti, ko tikėtis – ar tikrai tas nekilnojamasis turtas toks unikalus ir ar tikrai vertas tiek dėmesio ar pinigų, lyginant su kitais mieste esančiais namais bei rinka“, – patirtimi dalijosi „Baltic Sotheby's International Realty“ atstovas.

Antras iššūkis, susijęs su kainos įvertinimu. R.Karaliaus pastebėjimu, dažnai pirkėjams reikia patarimo, ar siūloma kaina yra priimtina, ar verta investuoti ir kokie panašūs sandoriai rinkoje jau įvykę. Svarbu ir tai, ar toks pirkinys išliks likvidus bėgant laikui – ar bus galima parduoti, pavyzdžiui, už 5 mln. eurų, kai buvo įsigyta už 3 mln. eurų.

Panašių pavyzdžių, anot R. Karaliaus, jau rinkoje yra įvykę, kai klientas, nusipirkęs atrodytų morališkai pasenusį namą už 800 tūkst. eurų, jį pilnai rekonstruoja, kardinaliai pakeisdamas jo išvaizdą bei įrengimą ir parduoda už tris ir daugiau kartų didesnę sumą.

Išsirinkus būstą ir ekspertams įvertinus namo būklę, panaudotas medžiagas, inžinerinius sprendimus, būsimiems pirkėjams pateikiama išvada, ką reikėtų keisti ir kiek tai kainuotų.

Prie kliento vizijos išpildymo prisideda ne vienas specialistas – tai lemia rekonstruojamo projekto sėkmę. Pirmiausia, su NT agento pagalba ir turima patirtimi surandamas pats tinkamiausias variantas, tuomet savo darbą atlieka inžineriai, architektai ir dizaineriai, patardami, kaip geriau įgyvendinti sugalvotas idėjas.

Pripažįstama, kad kartais projektai iš pirmo žvilgsnio atrodo beviltiškai, tačiau stebina, kaip vaizdas gali pasikeisti, jei tik įgyvendinamos turimos idėjos ir pasinaudojama ekspertų patarimais.

Tiesa, pastatyti naują namą nuo pat pamatų ar rekonstruoti seną namą su jau esama baze ir išplanavimu – užtrunka ir kainuoja beveik panašiai. O atnaujinti inžinerinius įrenginius ar įdiegti inovatyvius sprendimus naujuose namuose, tuo pačiu sau susikuriant ir prabangą – taip pat vienas privalumų, kuris reiškia ir aukštesnę energetinę efektyvumo klasę.

Su prabangiu NT dirbantis R.Karalius tikina, kad jaunosios kartos pirkėjams ne mažiau svarbu ir tvarumas. Maža to, kad rekonstruojamas namas ar butas jau reiškia, kad įgyvendinamos tvarumo idėjos, taip pat įžvelgiamas ir kitas privalumas.

Dėl patogios vietos gyventojams nebereikia automobilio ar kitos transporto priemonės susisiekimui – visur galima nukeliauti pėstute ar viešuoju transportu, kas gali būti aktualu vaikams. Visgi yra variantų ir mėgstantiems keliauti savo automobiliu.

Neretai pasitaiko ir istorinių NT variantų, kuriuos vilniečiai taip pat yra pamėgę dėl aukštų lubų, didelių langų, storų sienų ar išskirtinio patalpų išplanavimo. Todėl rekonstrukcijos metu išsaugojamos unikalios detalės, bet taip pat su architektų pagalba yra sukuriamas jaukumas, prabanga.

Vien mintis, kad gyveni šimtmečius skaičiuojančiame name – dažnam tikras malonumas ir tai dar vienas įrodymas to, kad ir negriaunant namo galima susikurti svajonių oazę.

Taupo ir laiką, ir pinigus

Tai, kad rekonstruoti senesnės statybos namą tampa vis populiariau būsto ieškančiųjų tarpe, pastebi ir ne vieną prabangaus būsto rekonstrukcijos projektą įgyvendinusios įmonės IN DOT studijos interjero architektės. Jų manymu, sprendimas negriauti namo, bet jį rekonstruoti pagal save – tikrai dažnas klientų noras.

Tokį sumanymą naujakuriai įgyvendina ne tik dėl to, jog trūksta prabangaus būsto pasiūlos, bet ir dėl pasaulinių tvarumo tendencijų, kurios skvarbios ir Lietuvoje. Taip pat dėl politinės, ekonominės situacijos šalyje.

Kaip pastebi interjero architektė Enrika Riaukaitė, žmonių požiūris į savo namus pradėjo keistis koronaviruso pandemijos metu. Jau tada daugelis suprato, kad ilgalaikiai sprendimai ir tvarumas yra tai, ko jie nori savo aplinkoje, todėl susitaupydavo ir į tai investuodavo.

Todėl nestojo ir statybos, rekonstrukcijos darbai. „Mes jaučiame labai stiprią tendenciją, kad žmonės nori gyventi čia ir dabar“, – patikino E.Riaukaitė. Žmonės brangina savo laiką, tad būsto rekonstrukcija dažnai yra greitesnis procesas ir nereikia laukti kelių metų, kol naujas projektas bus parengtas, o vėliau ir įrengtas.

„Žmogus tada labai susirūpino savo gyvenamąja aplinka, pradėjo gerinti viską iš pagrindų – ne tik pirkti geresnę kavą ar maistą, bet taip pat ir valgyti iš geresnių indų, susikurti geresnę aplinką, puoselėjant nekilnojamąjį turtą ir suprantant, kad artimiausius metus jį supa keturios sienos“, – pateikė pavyzdį pašnekovė.

Interjero architektė Vida Giedra Savinskė taip pat pastebi, kad senesnius ar net istorinius pastatus žmonės noriai prikelia antram gyvenimui, gerbia istorinę aplinką, unikalias architektūros detales. „Esame turėję visai nemažai projektų, kur ties autentika buvo dirbama su didžiule pagarba. Žmonės vis labiau vertina, kad NT gali atkurti, renovuoti“, – teigė ji.

Renovacijos procese atsižvelgiama ir į įvairius paveldosaugos reikalavimus, nors tikinama – šiuolaikinį būstą įmanoma sukurti net ir sudėtingiausiose teritorijose.

Architektūros studijos atstovės pasidalijo pavyzdžiu, kai teko dirbti su projektu Vilniaus senamiestyje, kur būsto pirkėjui pavyko rasti būstą su automobilio stovėjimo vieta ar net vidiniame kiemelyje esančiu sodeliu.

Tokie reti namai miesto širdyje – lyg atskiras pasaulis, kuriame galima ir dirbti, ir ilsėtis aukščiausio lygio komforto lygyje. „Tada jau reikėjo apsispręsti, ar pirkti tokios pačios kvadratūros butą ar pirkti tokį namą, jį rekonstruoti vos ne už tą pačią kainą ir investavus į rekonstrukciją, turėti atskirą gyvenamąjį namą. Matematika labai aiški“, – palygino viena architekčių.

Tada, kaip prisimena ji, žmonės buvo pasiryžę investuoti ir dar kartą rekonstruoti į šį projektą ir taip įgyvendinti savo viziją.

Inžinerinė infrastruktūra, apimanti šildymą, vėdinimą, oro kondicionavimą, taip pat yra vienas didžiausių prioritetų naujojo būsto savininkams dėl mažesnių komunalinių sąskaitų ar patogumo. Be abejo, rūpi ir tai, kad namus pavyktų įsirengti stilingai ir per gana trumpą laiką, pasinaudojant specialistų įžvalgomis ir taip sutaupant savo pinigus.

Protinga prabanga (ne)būna

Lietuva pasitiko 34-uosius laisvės ir nepriklausomybės metus, kartu ir 34-uosius metus nuolat bankuose augančių santaupų, didėjančių investicijų verčių pensijų fonduose, brangstančio nekilnojamojo turto (NT) bei didėjančio turto šeimų valdomuose versluose. Daugelis anuomet jaunų aktyvių Lietuvos verslininkų pasiekė šešiasdešimt, aštuoniasdešimt ar daugiau metų ir pradėjo svarstyti, kaip paskirstyti savo, šeimos, šeimos verslo turtą – ką parduoti, o ką perduoti ateities kartoms.

Planuojat gamybos įmonių perdavimą svarbus tampa sukurtos technologijos išsaugojimas, prekybos įmonių – atstovaujami prekės ženklai ir iškovotos prekybinės pozicijos Lietuvoje bei užsienyje, ūkininkams ieškant turto perdavimo sprendimų, pirmuoju smuiku griežia tikslas išlaikyti žemę, priklausiusią praeities kartoms, tarpukario Lietuvoje gyvenusiems proseneliams, o didelius NT portfelius valdančioms šeimoms – aukštą investicijų grąžą generuojančio NT išsaugojimas.

Sprendimą lemia žmogaus branda

„Visais atvejais per artimiausią dešimtmetį matysime suaktyvėjusius sandorius visose turto klasėse. Turto paveldėtojai dalį turto parduos, pinigų paveldėtojai dalį lėšų išleis naujoms investicijoms (gal tik kasdieniams pirkiniams?), o turto gavėjai, kuriems bus perduoti šeimos verslai, dalį verslų parduos, nes bus ne tokie „alkani“ ir verslūs, kaip jų tėvai, kad verslus toliau vystytų ir plėstų.

Šiame turto perskirstymo etape svarbų vaidmenį vaidins NT ir prabangaus NT įsigijimai, nes tai yra neabejotinai pati populiariausia ir suprantamiausia turto klasė Lietuvoje, – komentuoja „Gausus“ šeimos biuro vadovas dr. Modestas Plakys.

Vis tik dirbant su pasiturinčiomis šeimomis tampa aišku: Lietuvoje apsisprendimą turėti papildomą NT kaip investiciją visų pirma lemia žmogaus branda. Daugelis investicijų yra išbandytos ir patikrintos laiko, veikia savininkiškumo ir pasitikėjimo jausmas, prastos indėlių ir investicijų patirtys su bankrutavusiais Lietuvos komerciniais bankais, kaupimo jausmas teigiant, jog dar nieko nepardaviau ir neplanuoju to daryti iki mirties, ar paprasčiausias tikėjimas, kad NT nepinga“.

Pagalvokite, ar neužkrausite naštos

Remiantis Šveicarijos Sankt Galeno universiteto atliktais šeimos verslų tyrimais matyti, kad apie 80 proc. turto įvairiuose gyvenimo etapuose būna sukaupta įmonių balansuose (pastatai, atsargos, nepaskirstytas pelnas ar pinigai). Ši taisyklė, vertinant turto pasiskirstymą šeimose, galioja ir Lietuvoje: įprastai šeimos per gyvenimą sukaupia ir daugiau nei 80 proc. turto laiko NT (pirmasis būstas, būstas, sodyba, žemė).

Tačiau geroji ir ilgaamžė Liuksemburgo bei Šveicarijos praktika rodo, kad „saulei leidžiantis“ NT bendrame šeimos turte turėtų mažėti ir būti ne daugiau nei 55 proc. (verslioms šeimoms inventorizuojant turtą būtina įvertinti ir verslo vertę). Jei šeima tikisi perduoti turtą savo atžaloms, o ne parduoti ir gautus pinigus investuoti į likvidesnius vertybinius popierius ar kitus verslus, svarbu įvertinti vaikų finansinį gebėjimą išlaikyti gautą turtą.

„Prieš dovanojant turtą patariu įvertinti, ar nesukursite papildomos turto išlaikymo naštos, kuria po jūsų mirties bus atsikratyta maksimaliai greitai ir nebūtinai už aukščiausią kainą“, – rekomenduoja  „Gausus“ šeimos biuras vadovas.

Beje, tokį patį skaičių – 55 proc. – mini ir „Baltic Sothbey‘s“ prabangaus NT ekspertė Giedrė Simanonienė. Ji skaičiuoja: gyvenant Lietuvoje būtų puiku, jei sulaukus 60-ies turimo NT dalis sudarytų ne daugiau kaip 55 proc. bendro turto portfelio.

Kodėl būtent tiek? Tą lemia poreikis turėti daugiau laisvų ir lengvai prieinamų lėšų nenumatytoms sveikatos išlaidoms padengti, noras mėgautis gyvenimu, daugiau leisti smagiems dalykams drauge su vaikais ar anūkais. Tad netikėtiems pokyčiams gyvenime sušvelninti bei tam, kad turėtumėte patogesnį momentinį priėjimą prie lėšų, turtas turėtų būti laikomas didesnio likvidumo aktyvuose: obligacijose, indėliuose, fonduose ir t.t.

Prabangaus NT ekspertė pasidalijo klientų patirtimi, kurios pabrėžė nenorinti vadinti sėkmės istorija. Mat taip sumenkintume faktą, kad visi žingsniai nuo pat idėjos, sklypo vietos pasirinkimo iki teisingai numatyto pardavimo pradžios momento buvo tiksliai apgalvoti, kad buvo aiškus planas ir įsipareigojimas jo laikytis.

„Turiu gerą pavyzdį: mano klientai dar tik pradėję statyti namą jau buvo nusprendę, kad jame gyvens, kol užaugins ir į pasaulį išleis vaikus. Tuomet namą parduos dar gerokai prieš sukankant pensiniam amžiui, kad ateinančius dešimtį metų galėtų skirti kelionėms po pasaulį. Bėgant laikui gerėjo mikrorajono infrastruktūra, o vieno žymiausių Lietuvos architektų parengtas projektas išsaugojo aktualumą, taigi turtas įgijo kelių milijonų vertę ir buvo sėkmingai parduotas“, – pasakojo G.Simanonienė.

Vieta, vieta ir dar kartą – vieta

Priklausomai nuo šeimos sukaupto turto sudėties, tiems, kurie parduoda prabangų turtą, lengviau apsispręsti nei tiems, kurie perka.

Lietuvos investicijų indekso statistika rodo, kad būsto kainos prieaugio ir nuomos grąža ženkliai sumažėjo: nuo vidutinės 14,1 proc. (1996–2022) iki 5,8 proc. (2023). Tad siekiant ilgalaikės grąžos ne tik iš kainos prieaugio, bet ir iš nuomos, svarbu atsakingai apsvarstyti, kaip protingai įsigyti prabangų būstą.

Dr. M.Plakys duoda patarimą: kruopščiai rinktis NT vietą, vietą ir dar kartą – vietą.

„Vis tik jei tikimės, kad įsigytą turtą valdysime bent artimiausius 30–50 metų, labai įdomu pažvelgti į Bonos universiteto profesoriaus prof. dr. Moritzo Schularicko 2022 m. atliktus 150 metų trukmės JAV ir Vokietijos gyvenamojo NT grąžos (turto kainos prieaugio ir nuomos) vertinimus didžiuosiuose ir mažuosiuose miestuose.

Jei dėl NT didžiuosiuose miestuose klausimų nekyla – juose kaina auga sparčiau ir parduoti galime greičiau, tai įvertinus nuomos grąžą mažuosiuose miestuose tiek per 150, tiek per 70, tiek per 30 metų bendra grąža yra didesnė investuojant mažuosiuose miestuose“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Vadinasi, jei 1950-aisiais būtumėte investavę į gyvenamosios paskirties NT portfelį mažuosiuose miesteliuose ir dideliuose miestuose, tai 2020 m. mažuosiuose miestuose gauta bendra grąža būtų net dvigubai didesnė nei iš investicijų didžiuosiuose miestuose.

„Nors vidutinė metinė grąža vidutiniškai didesnė tik 1,6 proc. per metus, ilguoju laikotarpiu, per 30 metų, susidarys 48 proc. Šis skirtumas tampa ypač reikšmingas“, – komentuoja dr. M.Plakys.

Remdamasis Bonos universiteto mokslininko tyrimu jis atkreipia dėmesį: per 150 metų nuomos pajamos sudarė 70 proc. grąžos, o NT brangimas – 30 proc. „Kas galėtų paneigti, kad investicijos grąža šiandien Kretingoje bus mažiau pelninga nei Klaipėdoje arba investicija Širvintose uždirbs mažiau nei Vilniuje, arba Vilniuje investicija uždirbs mažiau nei Stokholme per ateinančius 30 metų“, – svarsto „Gausus“ šeimos biuro vadovas.

Geriausios galimybės Peršasi išvada, kad siekiant investicijų grąžos perkant prabangų turtą Lietuvoje svarbu nepamesti proto. Visų pirma, įvertinti nuomos srauto potencialą; nepervertinti kainos augimo; nepamiršti, kad NT nuolat nebrangsta (Švedijos ir Norvegijos NT brangimas truko 30 metų, nuo 1993-ųjų, ir sustojo), ir būtinai ieškoti kainos nuolaidos, kai paveldėtojai  parduoda gautą turtą nesuvokdami tikrosios turto vertės arba kai turtas parduodamas priverstinai po varžytynių, skyrybų ar bijant karo.

„Tai – geriausios galimybės, kuriose reikia veikti greitai ir užtikrintai“, – patirtimi dalijasi dr. M.Plakys.

Tarsi įtampos stabilizatorius „Kalbant apie prabangų NT, svarbu suprasti, kokią vietą NT užima bendroje šeimos turto struktūroje. Ši dalis statiškai priklauso nuo kiekvienos šeimos gyvenimo ciklo ir yra veikiama reikšmingų gyvenimo pokyčių bei istorinių patirčių. Ji gali skirtis ir dėl šeimos gebėjimų naudotis turto valdymo profesionalų paslaugomis ar apsisprendimo patiems valdyti savo turto portfelį“, – vardija „Baltic Sothbey‘s“ prabangaus NT ekspertė G.Simanonienė.

Lietuvos gyventojų situacija nuo pasaulinės praktikos stipriai skiriasi. Brandžiose kapitalistinėse ekonomikose alokacijos į prabangų NT sudaro daugiausia 15–25 proc., o tais atvejais, kai turto valdymas perduodamas profesionalams, gali neviršyti ir 10 proc.

Čia reikia patikslinti: savo esme ir prigimtimi prabangus NT turto portfelyje turėtų būti prilyginamas alternatyvioms investicijoms, tokioms kaip menas ar kolekciniai vynai. Iš to kyla būtinybė ypatingam pasirinkimų selektyvumui, aiškioms augimo indikacijoms, kai į portfelį dedami tik išliekamąją vertę turintys objektai, kurių vertė besąlygiškai kils ateityje ir kurie teiks pakankamą investicinę grąžą.

G.Simanonienė paaiškina: prabangiam NT priskiriama tarytum įtampos stabilizatoriaus funkcija, nes dėl santykinai mažo svyravimo korekcijų metu NT gali amortizuoti šeimos turto portfelio vertes. Krizių metu prabangaus turto kainos stabilizuojasi, jos gali ir neženkliai sumažėti, bet dažniausiai apsiribojama sumažėjusiu sandorių skaičiumi.

Prabangus NT veikia ir kaip apsauga nuo infliacijos. Neseni pavyzdžiai rodo, kad per COVID-19 ir dėl karo infliacijai šovus į aukštumas, būtent NT leido išsaugoti vertes.

Prabanga nėra momentinė išraiška

„Žvelgiant giliau, į pačią prabangaus NT portfelio sudėtį, jis diversifikuojamas. Idealiu atveju apie 30 proc. investuojama į vietos gyvenamosios paskirties objektus, kiti 30 proc. – į šalies, kurioje gyvena savininkas, komercinius srautinius objektus, o 40 proc. turėtų atitekti užsienio šalyse įgytiems objektams. Tą paskutiniais metais ypač aktyviai daro lietuvių šeimos, investicijoms rinkdamosi Europos pietų šalis, JAV, Pietryčių Aziją.

Jau turime ir pirmųjų kregždžių Pietų Amerikoje. Akivaizdu – tai sąlygota geopolitinės situacijos, kai manoma, kad per daug rizikinga visą portfelį kaupti viename žemyne“, – kalba „Baltic Sothbey‘s“ prabangaus NT ekspertė.

Ji duoda patarimą: NT įsigijimas – investicija, kuri įprastai renkamasi laukiant vertės augimo ateityje ir stabilaus nuomos srauto. Kiek atlaidžiau galima pažiūrėti į pirmąjį būstą, bet kitiems turto „kolekcijos“ egzemplioriams nuolaidų būti negali, o visos emocijos turėtų būti grįstos matematiniais skaičiavimais.

Todėl priimant investicinius sprendimus svarbu tikrintis ir kuriant koncepciją, ir renkantis vietą, ir NT įrengiant. Kiekvienas etapas ir veiksmas vėliau turės įtakos objekto kainai ir sėkmei rinkoje.

„Prabangaus NT įsigijimas nėra lengvabūdiškas sprendimas saulėtos vasaros pradžioje pirkti automobilį be stogo. Tačiau jei taip nutiko, reikia tikėtis, kad permokėjote už labai gerą vietą. Finansinės vilkduobės tyko investuojant į neteisingai pasirinktas vietas: į madingus projektus, nepagrįstus nei lokacija, nei istorija, nei technologijomis, nei architektūros išskirtinumu.

Vienas mano klientas, gyvenantis JAV, yra pasakęs: „Kažkada turėjau patį brangiausią namą visame mikrorajone, todėl dabar rinkčiausi patį prasčiausią namą geriausiame rajone“, – kalba G.Simanonienė.

Investicijas patikrina laikas

Kuo daugiau metų už investuotojų į prabangų NT nugaros, tuo su jais dirbantys specialistai pastebi daugiau kantrybės ir vidinės ramybės priimant sprendimus, išlaukiant dėkingų situacijų rinkoje, vengiant nereikalingų emocijų. Tuo pačiu tokie žmonės pasižymi itin taikliais žaibiškais sprendimais, sulaukus tinkamo momento.

„Suderinus skirtingų šeimos narių lūkesčius, norus, grožio ir racionalumo suvokimą, manęs nestebina, kai turtingos šeimos atlieka investicijas į prabangų NT investuodamos 50-iai metų tik su 2 proc. metine nuomos grąža“, – mini prabangaus NT ekspertė.

Sukaupus pakankamai turto natūraliai pereinama prie klausimo: kas bus, kai savininkai nebenorės ar nebegalės jo aktyviai valdyti? Tas vienodai liečia verslus, šeimos turtą ir NT, kaip sudėtinę jo dalį.

Lygią naudą turi gauti visi

Anot G.Simanonienės, Lietuvoje rutina tampa problema, kai gerovę susikūrę asmenys neturi kam jos perduoti. Štai čia atsiranda savalaikio turto/turto valdymo įgaliojimų perdavimo poreikis.

Kyla klausimas, ar itin brangus daiktas, kurio savininkas negali išlaikyti, mokėdamas tikrai didelius, bet pagrįstus išlaikymo kaštus, gali būti laikomas prabanga? Gal tai daugiau rimtų gyvenimo sprendimų atidėjimas ateičiai?

„Gerai, kad Lietuvoje yra ir kuriasi nauji šeimos biurai, teikiantys individualizuotas turto valdymo paslaugas, tarp jų – ir NT. Itin svarbus momentas – turto perdavimas ateinančioms kartoms, šeimos konstitucijų, apibūdinančių sutartas šeimos narių teises ir pareigas, valdant šeimos turtą, sukūrimas, šeimos gerovės vystymosi krypties nustatymas.

Tokios paslaugos ir instrumentai tampa neišvengiamybe tėvams norint šeimoje išsaugoti didžiulės vertės prabangų NT, kartais apjungiantį gyvenamosios, socialinės, kitos paskirties funkcijas (muziejai, privačios bibliotekos ir pan.), kai yra daugiau paveldėtojų.

Koks bebūtų didelis dvaras, visi – dažniausiai išskyrus dvaro statytojus – suprantame, kad jame nuolat negyvens trys vaikai su savo antrosiomis pusėmis ir pulku anūkų. Geru atveju šeimininkauti liks kažkuris vienas, bet lygią naudą turės gauti visi“, – aiškina pašnekovė.

Padalinti pinigus lengviau

Suvokdami, kad paveldėtojai nenorės ar negalės valdyti paveldėto NT, tėvai patys pasirūpina jo realizavimu: juk padalinti gautus pinigus paveldėtojams lengviau, nei perpjauti NT į kelias dalis. Iš esmės tai – palankus sprendimas, nes pardavinėti NT galima santykinai ilgą laiką, turtas būna prižiūrėtas, o derybos dėl kainos įprastai tėvams pavyksta geriau nei vaikams.

Paraleliai vyksta turto įgijimo ir konsolidavimo šeimose procesai. Neretai tėvai dar įgydami prabangius gyvenamosios paskirties vienetus planuoja paveldėjimus, paveldėtojams komunikuodami, kad štai šis namas skirtas dukrai, o šis – sūnui.

G.Simanonienė prognozuoja, kad artimiausiais dešimtmečiais prabangaus NT segmente matysime daug aktyvių judesių, susijusių su NT portfelių formavimu, pozicijų išgryninimu, kaupiant tiek didžiausią vertės augimo potencialą turinčius, tiek ir aukščiausius pajamingumus generuojančius objektus.

„Mums sparčiai einant į globalų pasaulį, išankstinis ir gerai pasvertas turto perdavimas nebebus mistifikuojamas, taps normalia turto valdymo praktika, leisiančia išlaikyti turtą skirtingose kartose, kaip tą darė garsiosios LDK Radvilų, Pacų, Sapiegų ar Tiškevičių šeimos. Tikėtina, kad tai paskatins tokius prasmingus dalykus, kaip ilgaamžės tradicijos formavimasis, dovanojimas, filantropija, tvarumas ir didžiavimasis savo šeimos istorija“, – kalba prabangaus NT ekspertė.

Dažnas lietuvis be to negali įsivaizduoti savo namų: NT ekspertai atskleidė, ką dažniausiai išgirsta iš pirkėjų

Jei vieni dar tik pasvajoja apie tai, kaip galėtų prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo, tai kiti šiuos pamatus yra pakloję gana tvirtai ir į tvarius sprendimus žvalgosi žengdami vieną svarbiausių gyvenimo žingsnių – ieškodami būsto įsigijimui. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai išskiria vis daugiau dėmesio sulaukiančius atributus, be kurių neapsieina nei vystytojai, nei būsimų namų šeimininkai.

Su šiais įsitikinimais vertėtų atsisveikinti

Kartais besižvalgantys būsto ar svajojantys apie jo atnaujinimą yra vis dar linkę kliautis mitais ir į tvarumą žiūri atsainiai. O egzistuojantys mitai, anot „Baltic Sotheby's International Realty“ kompanijos NT eksperto Manto Kučinsko, gali būti grindžiami ne visiškai tiksliu supratimu apie tvarumo principus ir jų taikymą NT sektoriuje.

Pavyzdžiui, yra manančių, jog tvarumą įsileidus į kasdienybę, teks atsisveikinti su komfortu ir prabanga. Kiti nuogąstauja, kad ekologiškų sprendimų įgyvendinimas – pernelyg sudėtingas. Arba – labai brangus. Tačiau visi šie įsitikinimai toli gražu neatspindi tikrovės.

„Daugybė tvarumo principų ilgalaikėje perspektyvoje gali sutaupyti ne tik nemažai pinigų, bet ir laiko. Vienas iš pavyzdžių – kokybiška pastato izoliacija. Toks sprendimas padeda sumažinti šilumos ar šalčio nuostolius, energijos sąskaitas bei padidina komforto lygį.

Kai izoliacija yra kokybiška, natūraliai mažėja ir poreikis reguliariai pakeisti arba remontuoti šildymo ar aušinimo sistemas, nes pastatas yra geriau apsaugotas nuo išorės oro įtakos. Tai reiškia, kad savininkui nebereikės taip dažnai atlikti brangių ir laiko reikalaujančių remontų ar pakeitimų, tokiu būdu sutaupant ne tik pinigų, bet ir laiko“, – egzistuojantį mitą paneigė M.Kučinskas.

Be šių sprendimų neapsieina ir vystytojai

Tuo metu NT vystytojai klaidingus stereotipus užnugary paliko jau prieš kurį laiką ir sėkmingai seka tvarumo pėdsakais.

M. Kučinskas pastebi, jog vis daugiau naujų būsto projektų Lietuvoje yra vystomi atsižvelgiant į aukštą energinį efektyvumą, integruojant saulės baterijos sistemas, užmaršty nepaliekama ir statybinių medžiagų kokybė bei gamtos išsaugojimo tikslai.

„Vystytojai stengiasi, kad naujai statomi pastatai į aplinką būtų integruojami darant kuo mažesnę žalą gamtai. Pavyzdžiui, būna atvejų, kai užsibrėžiama išsaugoti kuo daugiau medžių, nors, tarkime, sklypo reglamentas leidžia medžių kirtimą“, – apie lietuvių indėlį saugant gamtą pasakoja specialistas.

Ne mažiau svarbiu tampa ir gyvenamojo komforto bei bendruomenių kūrimas. Šią vystytojų kryptį puikiai atspindi NT projektai, kuriuose šiandien galima išvysti bendruomenines erdves, parkus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles ar kitus sprendimus, kurie, anot M. Kučinsko, skatina aktyvų gyvenimo būdą ir bendravimą tarp gyventojų.

Kokybiškas laisvalaikis – ne tik atostogų metu

Tai, kad ir patys žmonės pradeda vertinti kasdienio gyvenimo balansą ir ieško sprendimų, kaip jį palaikyti, patvirtina ir „Baltic Sotheby's International Realty“ NT ekspertė Karina Paulauskaitė.

„Gerovės supratimas yra pakitęs gan smarkiai. Formuojasi suvokimas, jog gyvenimas vyksta ne tik tada, kai esi išvykęs atostogų – tą balansą puikiai palaikyti gali ir savo namų erdvėje“, – pastebi K. Paulauskaitė.

Tad masažo kambariai, bibliotekos ar baseinai – lietuvių namuose jau ne svetimi. O kaip vieną iš tvarių sprendimų NT ekspertė įvardija sūraus vandens baseiną. Šis, populiarėjant mankštoms vandenyje, tampa vis didesniu privalumu.

„Sūraus baseinų vanduo dažnai apibūdinamas kaip šilkinis ir lygesnis, todėl ir maudantis patiriamas malonesnis pojūtis. Paprastai šie baseinai reikalauja mažiau priežiūros, palyginti su tradiciniais, kadangi druskos chloratoriaus sistema padeda automatiškai generuoti chlorą.

Svarbūs ir tvarumo aspektai – sūraus vandens baseinai dažnai laikomi ekologiškesniais, palyginti su tradiciniais chloro baseinais. Mažesnis cheminių medžiagų naudojimas gali būti patrauklus ne tik ieškantiems ekologiško varianto, bet ir norintiems išvengti nuolatinės priežiūros išlaidų“, – pastebi K. Paulauskaitė.

Suvilioja gamtos natūralumas

Neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės, norėdami suartėti su gamta ir tapti kuo neutralesniais jos atžvilgiu, savo namų kiemuose įsirengia kompostavimui skirtas dėžes, šiltnamius ir augina daržoves. Tokia tendencija vis dažniau sutinkama ir tarp jaunimo.

„Kruopščiai prižiūrimas sodas su plačia augalų įvairove puikiai tinka ne tik mėgėjams sodininkams, bet ir maisto gurmanams, kuriems grilio zona – šventovė. Šviežiai nuskintų prieskoninių žolelių ar vyšninių pomidoriukų skonis ir aromatas čia puikiai tiks“, – sako „Baltic Sotheby's International Realty“ NT ekspertė.

Žaliosios erdvės suteikia ir vizualinio patrauklumo – tai gali tapti jaukiu, ramybe alsuojančiu kampeliu už namo sienų ribų. Suprasdami šių elementų pridėtinę vertę gyvenimo kokybei ir santykiui su tvarumu, besižvalgantys būsimų namų to nepraleidžia pro akis.

„Pirkdami būstą jauni žmonės šiandien nori ne tik žaidimų aikštelės. Jie tikisi sodo erdvės, parko, gal ir baseino.

Kadangi perkamosios galios amžius jaunėja, į tai orientuodamiesi NT vystytojai sodus įrengia ant stogų ar pritaiko kitus infrastruktūrinius, pridėtinės vertės sprendimus“, – tendencijas įvardijo K. Paulauskaitė.

Brangiausi namai ir būstai Lietuvoje – kokie tai apartamentai ir kas šiandien juos renkasi

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje įvyko didžiausias Lietuvos istorijoje gyvenamojo būsto pardavimo sandoris – parduota prabangi rezidencija Žvėryne už beveik 5 mln. eurų. „Baltic Sotheby‘s International Realty“ partnerė Egidija Bružienė džiaugiasi, kad pirkėjas įspūdingo, beveik 800 kv. m namui buvo surastas per išties trumpą laiką, vos kelis mėnesius.

„Todėl, kad unikalių namų Vilniaus centre yra labai mažai, tad įsigyti tokį turtą daugelio trokštamoje vietoje yra itin retai pasitaikanti galimybė. O šis namas stovi dideliame, taisyklingos formos, išpuoselėtame sklype brangiausioje Žvėryno dalyje“, – pabrėžė Egidija.

Tokio prabangaus nekilnojamojo turto pardavimo procesas vyksta be jokios reklamos, ir šį kartą pasiūlymas buvo teikiamas tik siauram žmonių ratui – klientams, kurių poreikius NT ekspertai puikiai žino. Net 30 proc. vykstančių sandorių yra neviešinami, tad jei žmogus ieško išskirtinių namų, greičiausiai tokių skelbimuose neras.

„Mes žinome, ko ieško mūsų klientai , tarkime, 300 kv. m buto Vilniaus senamiestyje, tada kalbiname potencialius tokio NT pardavėjus ir taip suvedame abu sandorio dalyvius.

Konkrečiai kalbant apie šį brangiausią gyvenamojo būsto sandorį norisi paminėti, kad nors ir nebuvo viešinamas, pirkėjas buvo surastas per išties trumpą laiką, vos kelis mėnesius nuo viešai neskelbiamo pardavimo pradžios. Unikalių namų Vilniaus centre yra labai mažai, tad įsigyti tokį turtą daugelio trokštamoje lokacijoje yra itin retai pasitaikanti galimybė.

– Kas labiausiai pakelia, o kas smukdo prabangaus NT kainą? Koks prabangiausias apartamentų projektas šiuo metu Vilniuje ar Lietuvoje, kuriame namus gali įsigyti žmogus, turintis neribotą biudžetą?, – pasiteiravome E. Bružienės.

Didžiausią pridėtinę vertę kuria vieta ir pats projektas, jo vystytojas, architektūra, unikalumas, kokybė, infrastruktūra, automobilių parkavimo sprendimai, gražiai išpuoselėta aplinka. Labai svarbi kaimynystė, jei kalbame apie daugiabutį. Pageidautina, kad aukšte būtų tik keli butai, greta gyventų solidūs žmonės, kurie rūpinasi ne tik savo namais, bet ir bendro naudojimo erdvėmis, nes tai reiškia, kad viskas bus puoselėjama ir laikui bėgant tokio NT vertė tikrai nekris. Deja, šiandien tokių būstų yra labai nedaug, o kartais reikia laukti ir kelerius metus.

Vieni tokių laukiamiausių projektų buvo „Šaltinių namai. Attico“, „Misionierių sodai“ Vilniuje, „Auksinių kopų“ kompleksas Nidoje. Tokios kokybės projektai jau nuo pirmos pristatymo dienos sulaukė itin didelio pirkėjų dėmesio ir iki šiol yra vieni populiariausių projektų ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Todėl, kai rinkoje atsiranda galimybė įsigyti būstą tokiuose namuose bei tapti jų bendruomenės dalimi – susidomėjimas visuomet labai didelis.

Šiandien rinkoje yra didžiulė kokybiško būsto paklausa, už tokį pirkėjai pasiryžę daug mokėti. Nes jie išsilavinę žmonės, kuriems nereikia aiškinti, jog tokiam turtui pastatyti ir įrengti buvo naudotos aukščiausios kokybės medžiagos bei brangūs dizaino sprendiniai.

Atskleidė, kas Vilniuje nuomojasi brangiausius namus

– Pastebėjau, kad ieškote nuomai būsto už 10 tūkst. eurų per mėnesį. Verta nuomotis tokį brangų būstą?

– Čia klausčiau ne kodėl verta ar neverta, o kokie kriterijai keliami būstui ir ką Lietuvos (ar šiuo konkrečiu atveju Vilniaus) NT nuomos rinka gali pasiūlyti. Esame išnuomoję tikrai ne vieną gyvenamąjį būstą už panašų bei didesnį biudžetą. Kas nuomojasi tokį? Dažniausiai tai į Lietuvą dirbti ar kurti verslą atvykę užsieniečiai. Šie žmonės įpratę gyventi erdviuose, stilinguose, itin kokybiškai įrengtuose namuose, kurie savaime suprantama yra išskirtinėse vietose – miesto centre, Senamiestyje, uždaruose užmiesčio kvartaluose. Pasitaiko, kad prabangius būstus nuomojasi ir lietuviai – kol ieško ar statosi savo svajonių namus, nori pagyventi trokštamoje vietoje, „pasitikrinti“, ar ta vieta išties jiems tinka ir patinka. Nuomos kainą visada vertiname pagal būsto rinkos vertę ir investicinę grąžą.

– Įdomu, kada po nepriklausomybės atgavimo rinkoje pasirodė pirmieji brangūs, naujos statybos namai – kaip jie atrodė? Tai turbūt buvo šešėlinio, prieštaringai vertinamo verslo atstovų namai-pilys. Ištrūkę iš priespaudos taip suprato prabangą – daug ir blizgančio turto? Kada atsirado pirmieji geros architektūros namai? Kokios tada buvo jų kainos?

– Brangūs, jau kur kas kokybiškesnės, vertę išlaikančios architektūros namai Lietuvoje pradėti statyti maždaug nuo 2000 metų. Iki tol statyti brangūs namai dažniausiai tik nesėkmingai atkartodavo pilių vizijas, tad matydavome didelių plotų, neharmoningai aukštus ir mažomis erdvėmis išplanuotus namus, kuriuose gyventi žmogui tikrai nebuvo nei jauku, nei komfortiška. Akivaizdu, kad buvo siekiama pabrėžti savo statusą. Tuo metu ir užsakovai, ir architektai neturėjo tiek galimybių keliauti po pasaulį, informacijos pasiekiamumas buvo labai ribotas, tad ir supratimo, kaip kurti didelius, brangius namus turėjome itin mažai.

– Ar brangiausių namų interjerus kuria patys gyventojai, ar tokių jau nebelikę – visi samdosi profesionalus?

– Dirbu tarptautinėje NT kompanijoje, daug keliauju, tad esu mačiusi daug prabangių interjerų tiek užsienio šalyse, tiek ir Lietuvoje. Galiu drąsiai teigti, kad išskirtinai geras namų interjeras visada bus bendras profesionalaus architekto ar dizainerio ir užsakovo rezultatas.

Žinoma pasitaiko atvejų, kai profesionalui suteikiama visiška kūrybinė ir finansinė laisvė – tada šeimininkai mėgaujasi išskirtiniais namų interjero sprendimais, tačiau tai reta išimtis, ne taisyklė. Geras interjeras neatsiejamas nuo namų savininkų pomėgių, meilės dizainui, menui, supratimo kokie sprendimai kuria vertę, o į kuriuos itin madingus akcentus investuoti gal ir neverta.

– Ar atspėjate NT kainą, jį kruopščiai apžiūrėjusi? Kuo prabangaus NT vertinimas skiriasi nuo kitų būstų vertinimo?

- Ilgametė mano ir mūsų įmonės kolegų patirtis ir profesionalumas lemia tai, kad kainos nespėliojame, mes įvertiname turtą remdamiesi įvykusiais sandoriais, analizuodami rinkos pasiūlą ir paklausą, ekonomines tendencijas ir žinoma, kruopščiai vertindami kiekvieno turto savybes bei unikalumą. Dažniausiai žinome, koks bus potencialus pirkėjų portretas, kokie pagrindiniai jų kriterijai būstui ir perkamoji galia. Prabangaus būsto negalime vertinti įprastai naudojamu statistiniu rinkos vidurkiu.

Visi projektai – su kvapą gniaužiančiais vaizdais pro langus

„Prabangaus nekilnojamojo turto ašis – aukščiausia gyvenimo kokybė. Tokį turtą žmonės įsigyja kaip pagrindinį šeimos būstą, kuris perleidžiamas iš kartos į kartą. Todėl nenuostabu, kad čia itin svarbūs individualūs, išskirtiniai, itin kokybiški architektūriniai sprendimai – jie užtikrina tvarumą, kuria išliekamąją vertę“, – tuo neabejoja ir Vaida Bisigirskienė, išskirtinius NT projektus vykdančios tarptautinės įmonės „Pro Kapital“ Pardavimų ir marketingo vadovė.

Nors didžioji Vilniaus senamiesčio dalis įsikūrusi miesto papėdėje, „Pro Kapital“ savo projektams renkasi teritorijas tik ant kalvos, iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai. O štai, „Šaltinių namų“ sklypas patenka dar ir į UNESCO paveldo teritoriją, tad čia gyventojams sukurta išskirtinė galimybė tapti istorijos dalimi. Raudonų čerpių stogai išskiria Vilniaus senojo miesto kontūrą, kurios dalimi virto ir „Šaltinių namai“.

Projektas išsiskiria ir erdviais vidiniais kiemais be automobilių, o tai reiškia, kad gyventojai Vilniaus centre turi visišką ramybę, savo automobilius saugiai palikę požeminėje stovėjimo aikštelėje.

„Šaltinių Namai I Attico“ projekte žengėme žingsnį dar toliau – pasitelkėme italų koncepcijų architektą Gianmarco Cavagnino, kuris suprojektavo unikalų vidinį kiemą. Sklypo forma yra netaisyklinga, o G. Cavagnino jam suteikė simetriją, tvarką ir kartu sukūrė grožį – žaliuojantį itališką sodą su integruota laistymo sistema virš požeminės parkavimo aikštelės. Visas italo idėjas puikiai išpildė mūsų kraštovaizdžio kūrėjai. Kiekvienam butui skirtinguose aukščiuose buvo suprojektuotos privačios terasos, mat privatumas ir ramybė Premium segmente ypatingai svarbūs“, – pastebi V. Bisigirskienė.

Pasak jos, Premium segmentui taip pat labai svarbūs vieta, gera kaimynystė, taip pat aukštos būsto lubos, įkvepiantis vaizdas pro langą – nuo senamiesčio bokštų iki žaliuojančio sodo, erdvios privačios terasos. Vienas iš esminių elementų yra ir paslaugos. Pavyzdžiui Paryžiuje ar Niujorke, turtas niekada nebus prabangus, jeigu jis neturės pilno paslaugų paketo, kuris užtikrina gyvenimo kokybę.

Prabangų nekilnojamąjį turtą šiandien įsigyja išsilavinęs, daug keliaujantis, aukštus standartus sau ir kitiems keliantis žmogus.

„Dažnas mūsų klientas turi nekilnojamo turto ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, todėl puikiai žino, ko nori – unikalių NT sprendimų. Tad didelė dalis prabangiam būstui keliamų reikalavimų ateina iš klientų. Per 30 metų „Pro Kapital“ augo kartu su savo klientais, todėl puikiai žinome jų lūkesčius ir į juos investuojame. O globaliame pasaulyje šie poreikiai atliepia vienas kitą, nepaisant to, ar gyveni Lietuvoje, ar Paryžiuje“, – pabrėžė V. Bisigirskienė.

„Delfi“ publikacijų ciklas „Milijoniniai būstai“. Prabangių namų duris atveria agentūros „Baltic Sotheby‘s International Realty“ NT investavimo ekspertė Kristina Marčiulevičienė

Šįkart „Delfi“ lankosi Vilniaus Valakampių mikrorajone, kuris tituluojamas kaip viena geidžiamiausių vietų gyventi. Skaičiuojama, jog šiame mikrorajone sklypų kainos svyruoja nuo 40 iki 70 tūkst. eurų už arą, atitinkamos ir būstų kainos.

Prabangių namų duris mums atveria agentūros „Baltic Sotheby‘s International Reality“ NT investavimo ekspertė Kristina Marčiulevičienė. Tiesa, specialistė ne tik aprodo prabangų nekilnojamąjį turtą (NT), bet ir pakomentuoja, kokios tendencijos šiuo metu stebimos prabangių būstų rinkoje.

Pilną straipsnį ir video reportažą kviečiame skaityti portale „Delfi".

„Baltic Sotheby‘s International Realty“ publikacijų ciklas. Žvilgsnis į prabangaus NT rinkas pasaulyje: Italija.

Parengė: NT investavimo ekspertė Kristina Marčiulevičienė

Šiame „Baltic Sotheby‘s International Realty“ publikacijų cikle mūsų NT ekspertai atskleidžia altualią informaciją apie prabangaus nekilnojamojo turto rinkas pasaulyje: kainų rėžius, mokestinę sistemą, sezoniškumą, investavimo galimybes ir kitą naudingą informaciją.

Nekilnojamojo turto kainos Italijoje – didieji miestai ir kurortai

Italijoje nekilnojamojo turto kainos labai skiriasi priklausomai nuo miesto bei regiono. Didžiuose miestuose, tokiuose kaip Roma ir Milanas, centre esančių mažesnio ploto butų kainos prasideda nuo 200 000 - 350 000 eurų. Periferinėse vietovėse kainos yra žemesnės ir prasideda nuo 100 000 - 200 000 eurų.

Populiariuose atostogų kurortuose, tokiuose kaip Amalfio pakrantė ir Komo ežeras, paprastus atostogų namus galima įsigyti nuo maždaug 150 000 eurų, o prabangių vilų kainos siekia milijonus eurų. Norint investicijoms skirti mažesnį biudžetą, vietos ekspertai rekomenduoja rinktis mažiau turistines vietas, pavyzdžiui, Siciliją, kur kainos gali prasidėti nuo 80 000 - 100 000 eurų.

Kaip įsigyti turtą Italijoje?

Italijoje nėra jokių apribojimų užsienio nuosavybei. Vis dėlto egzistuoja papildomos procedūros, kurias aktualu žinoti, perkant nekilnojamąjį turtą. Pirkimo procesą Italijoje galima būtų suskirstyti į tris sekančius etapus.

Pirmas etapas – NT pasirinkimas. Šiame etape svarbu žinoti, kad prieš užbaigiant sandorį, pirkėjas turėtų gauti Italijos mokesčių kodą (Codice Fiscale). „Sotheby’s International Realty“ brokeriai gali padėti klientui šiame procese. Pirkėjui gali būti prašoma pateikti oficialų rašytinį pasiūlymą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Šį žingsnį reikėtų rimtai įvertinti, nes priimtas pirkimo pasiūlymas tampa visiškai įpareigojančiu pagal Italijos įstatymus. Taipogi šiame etape gali būti prašoma, kad pirkėjas sumokėtų užstatą.

Antras pirkimo etapas – preliminari sutartis. Įprastai pasirašoma per 20 dienų nuo pranešimo apie pirkimą. Kaip ir Lietuvoje, ši sutartis yra pasirašoma tarp pirkėjo ir pardavėjo, įpareigojant abipusiai baigti sandorį. Sutartis paprastai yra pasirašoma Italijos viešojo notaro biure.

Trečias etapas – galutinė sutartis. Galutinė sutartis taip pat pasirašoma viešojo notaro biure, paprastai per tris mėnesius po preliminarios sutarties.

Verta žinoti, kad Italija siūlo specialų mokesčių režimą, skirtą užsieniečiams, norintiems perkelti savo faktinę gyvenamąją vietą į Italiją, panašiai kaip tai daro šalys, tokios kaip Anglija, Ispanija, Portugalija, Malta ir Šveicarija.

Nekilnojamojo turto apmokestinimas Italijoje yra labai palankus lyginant su dauguma kitų šalių. Privatūs asmenys yra atleidžiami nuo kapitalo prieaugio mokesčio penkerius metus po pirkimo.

Kokiame regione investuoti ir kokį turtą pirkti?

Norint rekomenduoti kur investuoti Italijoje, visų pirma vertėtų aptarti kokių objektų pasiūla šiuo metu didžiausia Italijoje (namai, butai, vilos ir kt.) bei kokiuose regionuose. Taigi ką šiuo metu svarbiausia žinoti ir kokios rekomendacijos, norint pirkti nekilnojamąjį turtą Italijoje?

Nekilnojamasis turtas didžiuosiuose miestuose – pirmasis būstas ir investicija

Jei norėtumėte įsigyti turtą mieste, šiuo metu populiariausi yra apartamentai pagrindiniuose Italijos miestuose: Milane, Romoje, Florencijoje. Tai yra pirmasis būstas bei dažnu atveju investicinis būstas. Dėl didelės paklausos tokio turto kainos šiuose miestuose sparčiai auga, todėl įsigijus tikėtinas didelis pajamingumas ir turto vertės spartus augimas.

Vilos ir užmiesčio rezidencijos – antrasis būstas

Populiariausi regionai: Toskana, Pjemontas, Amalfio pakrantė. Šiuose regionuose klientai dažniausia perka norėdami turėti atostogų namus, kurių nenaudojant patiems būtų galimybė nuomoti visus metus. Kainos čia stabilios ir kyla nedaug. Daugiausia dėmesio pastaruoju metu sulaukia Pjemonto regionas. Galima sakyti, kad Pjemontas tampa besiveržiančiu centriniu tašku šalies nekilnojamojo turto rinkoje. Nuostabi baroko architektūra ir turtinga istorija, taip pat didelė vyno ir maisto pasiūla (garsėja triufeliais). Didelis tarptautinių mokyklų pasirinkimas: Amerikos mokykla, Prancūzų licėjus ir kt. Čia pastebimas paklausos augimas prabangiems mansardiniams butams ir istoriniams namams gyvenamuosiuose rajonuose: Crocetta, San Vito bei Valsalice. Apartamentų kaina paprastai siekia milijoną eurų už du miegamuosius kambarius. Taip pat pastebimas didėjantis susidomėjimas istorinėmis vilomis netoliese esančiuose kaimeliuose Gran Madre ir Crimea, taip pat populiariuose regionuose, tokiuose kaip Monferrato ir Bassa Langa, kur nekilnojamojo turto vertė gali siekti net iki trijų milijonų eurų.

Italijos pakrantės

Populiaru pirkti NT Italijos pakrantėse: Italijos Rivjera, Sardinija, Sicilija. Tai taip pat poilsio paskirties antrasis būstas, kurį populiaru nuomoti. Daug dėmesio pastaruoju metu tenka Sicilijai (Taormina, Ragusa, Modika, Sirakūzai). Labai išaugo populiarumas per pastaruosius 5 metus, ypatingai po Netflix TV serialo „Baltasis lotosas“ (ang. White Lotus).

Taigi siekiant didžiausios investicinės grąžos rekomenduojama pirkti turtą Milane ar Romoje, o norint įsigyti atostogų namus ir juos papildomai nuomoti – žvalgytis turto pakrantėje ir turistinėse vietose.

Italijos klimatas ir sezoniškumas

Kalendoriniai metai Italijoje skirstomi pagal klimatą ir atitinkamai pagal turistų skaičių. Didžiausio papuliarumo mėnesiai yra vasaros metu (nuo birželio vidurio iki rugpjūčio), tarpinis sezonas kai turistų srautas mažesnis yra pavasarį (nuo balandžio iki birželio vidurio), likęs laikas – mažesnio pupuliarumo sezonas.

Kviečiame susipažinti su keletu išskirtinių objektų Italijoje. Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į prabangaus NT ekspertę Kristiną Marčiulevičienę.

Nepakartojama vila ant Komo ežero kranto (Laglio, Laglio)

Įsikūrusi vaizdingame Laglio miestelyje, ant Komo ežero pakrantės, ši išskirtinė vila yra prabangaus gyvenimo įkūnijimas. Pagrindinė vila užima daugiau nei 2.500 kv.m., ją papildo gražiai sutvarkytas 3.300 kv.m sodas, sukuriantis harmoningą gyvenimo viduje ir lauke derinį.

2.500 kv.m
7 miegamieji
Kaina pagal užklausimą

Daugiau apie turtą pateiktoje nuorodoje: https://www.italy-sothebysrealty.com/en/buy/luxury-properties-for-sale/laglio-gorgeous-lakefront-trophy-estate-2615.html.